Panevėžio dangų sudrebins varinių pučiamųjų gaudesys

Lietuvos dainų šventės šimtmečiui artėjant, Panevėžyje nugriaudės vienas garsiausių Dainų šventės renginių – pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Žiūrovai išvys įspūdingus orkestrų bei chorų pasirodymus, kuriuos lydės spalvingos choreografinės kompozicijos bei vaizdingos meninės projekcijos. Lapkričio 12 d. nuo 17 val. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje vyks Panevėžio krašto dainų šventė „Vario audra“, kurioje dalyvaus per 40 […]

Kviečiame susipažinti su kultūros paveldo apdovanojimų „Paveldo DNR“ laureatais kraštiečiais

Rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai „Paveldo DNR“. Apdovanojimų ceremonijos metu paskelbti devyni nominantai trijose kategorijose – objektų, žmonių ir darbų. Trims laureatams buvo įteiktos panevėžiečio stiklo menininko Remigijaus Kriuko statulėlės. Dar septyniems kultūros paveldo bendruomenės nariams iš visos Lietuvos įteiktos specialios Paveldo komisijos padėkos. Asmenybių kategorijoje pristatyti […]

2024 metų Panevėžio krašto sukaktys

Kviečiame susipažinti su mūsų parengtu Panevėžio krašto jubiliejinių datų kalendoriumi 2024-iesiems. Didžioji kalendoriaus datų dalis – mūsų kraštiečių jubiliejinės sukaktys. Kitąmet 100 metų būtų sukakę dailininkui tekstilininkui Juozui Balčikoniui (1924–2010), aktoriui Donatui Banioniui (1924–2014). Minėsime ir filosofo Arvydo Šliogerio (1944–2019) 80-metį, su tokiu pat jubiliejumi sveikinsime atsiminimų knygų apie antisovietinį pasipriešinimą rengėją Romą Kaunietį, menininką […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Virtuali paroda apie bajorų Moigių giminę Panevėžyje

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Lietuvos kultūros paveldo portale epaveldas.lt parengė virtualią parodą „Bajorų Moigių giminė Panevėžyje“. Moigių giminė XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje buvo viena garsiausių Panevėžyje. Gydytojas, visuomenės veikėjas Tadas Jonas Anupras Moigis (1842–1904) Šeduvos gatvėje (dabar Vasario 16-osios g.) apie 1879 metus pasistatė gyvenamųjų ir ūkinių pastatų kompleksą. Čia […]

Juozo Miltinio kultūrinis paveldas – gyvai ir su papildyta realybe

Spalio 20 d. 16 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) I aukšto erdvėje vyks projekto „Juozo Miltinio kultūrinio paveldo sklaida, pasitelkiant papildytos realybės technologijas“ pristatymas. Įgyvendinant projektą sukurti informaciniai stendai su papildyta realybe, pasiekiama iš mobilios aplikacijos programėlės. Tai saugomo Juozo Miltinio kultūrinio paveldo ir Miltinio namuose saugomų kultūros vertybių, taip pat jo […]

Nauji interaktyvūs testai – apie Maironį, Vaižgantą ir Panevėžio kraštą

Panevėžio krašte kurį laiką gyveno du vieni ryškiausių lietuvių tautinio sąmoningumo žadintojų, lietuvybės puoselėtojų, lietuvių literatūros klasikų, abu pasirinkę kunigystę. Tai Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932) ir Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933). Juos siejo ne tik ta pati profesija, meilė Lietuvai ir lietuvių kalbai, bet ir didelis talentas. Abu jie klojo ir tvirtino lietuvių literatūros pamatus: vienas – poezijos, […]

Fotografijų knyga apie Panevėžį „Triskart žaibo trenktas medis“

Spalio 5 d. 17.15 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks Francesco Lusos fotografijų knygos „Triskart žaibo trenktas medis“ (“The tree which has been struck three times by lightning”) pristatymas, susitikimas su autoriumi. Projektą „Triskart žaibo trenktas medis“ autorius įgyvendino 2016–2021 m. Panevėžyje. Per 6 metus gimė fotografijų knyga – vizualus pasakojimas apie Panevėžį, […]

Viktorina „Panevėžys – Aukštaitijos centras“

Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka tęsia viktorinų ciklą „Pakeliaukim po Aukštaitiją“, skirtą Aukštaitijos metams paminėti. 7-oji viktorina – „Panevėžys – Aukštaitijos centras“. Kviečiame pakeliauti po Panevėžio miestą ir rajoną!

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

„Aš visada norėjau būti skulptore…“: Ievai Sakalauskaitei-Pocienei – 100

Prisiminkime įžymią Australijos skulptorę Ievą Sakalauskaitę-Pocienę, kilusią iš Panevėžio krašto, kurios 100-ąsias gimimo metines minime šių metų rugsėjo 14 dieną. 1923 m. rugsėjo 14 d. Aleksandro ir Eugenijos Sakalauskų šeimoje Piniavoje (Panevėžio r.) gimė būsimoji skulptūrų, modernių abstrakcijų ir paminklų kūrėja Ieva Sakalauskaitė-Pocienė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje (dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija). Karo išvakarėse A. […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

„Ir mažame popieriaus lapelyje galima sėkmingai dėlioti mintis…“: grafikei Onai Šimaitytei-Račkauskienei – 80

Šiais metais minime Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulės grafikės Onos Šimaitytės-Račkauskienės 80-ąsias gimimo metines. O. Šimaitytė-Račkauskienė gimė 1943 m. rugsėjo 10 d. Vanagiškių kaime (Panevėžio r.). Mokėsi Šakiškių (Panevėžio r.) septynmetėje mokykloje (1951–1958), vėliau – Pumpėnų (Pasvalio r.) vidurinėje mokykloje (1958–1961). Netoli tėviškės, gretimame Paliukų kaime susipažino su skulptoriaus J. Zikaro dukra Alyte […]

Virtuali paroda Panevėžio miesto jubiliejui

Rugsėjo 7 dieną Panevėžys mini miesto 520-ąsias įkūrimo metines. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka linki mūsų miestui šviesios ateities, o miestiečius kviečia susipažinti su šiai sukakčiai parengta virtualia paroda „Panevėžio datos Lietuvos ir pasaulio įvykių kontekste“. Parodoje lyginamojo kalendoriaus forma pateiktos datos su 72 faktais apie tais pačiais metais vykusius įvykius Panevėžyje, Lietuvoje bei […]

Panevėžio esperantininkų veiklos 100-mečio atspindžiai

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) I aukšte eksponuojama nauja spaudinių ir dokumentų paroda „Esperanto – tiltas, jungiantis įvairias kultūras“. Taip biblioteka pažymi Panevėžio esperantininkų veiklos 100-metį. Per šį laiką keitėsi santvarkos, miesto esperantininkų klubų pavadinimai, vadovai, narių skaičius, tačiau veikla nenutrūko. Susidomėjimas esperanto kalba Panevėžio krašte paplito kunigo, visuomenės veikėjo Adomo […]

Virtuali paroda „Felicijai Bortkevičienei – 150“

Rugsėjo 1-ąją sukanka 150 metų, kai Panevėžio rajono Linkavičių dvare gimė (1873) politikos ir visuomenės veikėja Felicija Bortkevičienė. Šiai sukakčiai paminėti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Felicijai Bortkevičienei – 150“. XX a. pradžioje su tautiniu atgimimu prasidėjo Lietuvos moterų judėjimas. Viena pirmųjų, išsikovojusi vyrų pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti šalies visuomeniniame ir […]

„Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ – 2023 m. Europos paveldo dienų tema

Visus kultūros paveldo objektus kūrė ir tebekuria žmonės bei tam tikros ypatingos, nuolat kauptos žinios ir tobulinti įgūdžiai. Prie kiekvieno iš jų kūrimo yra prisilietusi kūrėjo vaizduotė ir įgudusios meistro rankos. „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ – Europos paveldo dienų tema 2023 metais – kvies pažinti paveldo kūrėjus ir visą meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų […]

Prisidėkime prie Jono ir Adolfo Mekų tėvų portretinės nuotraukos atnaujinimo

Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras (toliau – Mekų centras) kviečia prisidėti prie iniciatyvos – biržiečių, kurių vardai yra žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kino kūrėjų brolių Jono ir Adolfo Mekų tėvų portretinės nuotraukos su rėmu restauravimo. Deja, bet Mekų centras to savarankiškai padaryti negali dėl per didelės finansinės naštos. Pasikonsultavęs su Lietuvos […]

Panevėžio krašto sakralinio meno pažinimo ir sklaidos projektas „Opus mirabile“

Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai vykdo Panevėžio krašto sakralinio meno pažinimo ir sklaidos projektą „Opus mirabile“. Liepos mėnesį Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje surengta „Grigališkojo choralo naktis“. Organizatoriai kvietė klausytis tūkstantmetę tradiciją saugančios grigališkojo giedojimo studijos „Vox laetitiae” giedojimo. Rugpjūčio 12 d. įvyks antrasis projekto renginys – Kryždirbystės diena. „Vienišius be pastovios pastogės virš galvos“ – […]

Vinco Firinausko fotografijų virtuali paroda

Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras kviečia pamatyti fotografo Vinco Firinausko (1892–1975) darbų virtualią parodą, kurioje pristatomi Panevėžio rajono Miežiškių miestelio ir jo apylinkių žmonių portretai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus kolekcijos. „Kai kurios jo nuotraukos – tarsi užkoduotos istorijos apie prieškario Lietuvos kaimą ir jo žmones, jose persipina nykstančios tradicijos ir vis labiau įsitvirtinančios […]

Tarp 2024 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių – ir Rokiškio rajono Kamajai

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2024 metų mažosios kultūros sostinės. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Dubingiams (Molėtų r.), Ryškėnams (Telšių r.), Višakio Rūdai (Kazlų Rūdos sav.), Onuškiui (Trakų r.) ir Kamajams (Rokiškio r.). Mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skyrė veikloms, kurios stiprintų vietos kultūrinį identitetą, partnerystes, kurtų naujas […]

Startuoja nauja lojalumo programa kultūros ir turizmo objektams „Go4bonus“

Panevėžio miesto dailės galerija kartu su Latvijos Daugpilio miesto savivaldybe įgyvendino projektą „Tarpvalstybinė lojalumo programa kultūrai ir turizmui skatinti“, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Vykdant projektą buvo sukurta Regioninė lojalumo programa „Go4bonus“, kuri mobiliosios programėlės pagalba skatina turistus lankyti Panevėžio regiono ir Daugpilio savivaldybių kultūros bei turizmo objektus. Prie lojalumo programos prisijungė ir Panevėžio kraštotyros muziejus – […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

„Mes skrisime į Lietuvą!“

Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. (Niujorko laiku) iš Niujorko Floido Beneto (Floyd Bennet Field) oro uosto pakilo lėktuvas „Lituanica“, pilotuojamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ir pasuko Atlanto pusėn, į laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną. Įveikę du kelionės etapus, Kauno jie taip ir nepasiekė. Lėktuvas sudužo tuometinės Vokietijos […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Pasvalio rajono bibliotekos filialui – poetės vardas

Šių metų birželio 1 dieną Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Norgėlų kaimo filialui suteiktas Anastazijos Kanoverskytės-Sučylienės vardas. Šiame filiale saugomas poetės dar 2004 metais dovanotų asmeninės bibliotekos knygų ir daiktų fondas. A. Kanoverskytė-Sučylienė (1925–2020) – Pasvalio rajono kraštietė, poetė, eseistė, memuarų autorė, vertėja, politinė kalinė. Išleido eilėraščių rinkinius „Tarp nakties ir dienos“ (1994), „Tekėdama sustingo […]

Kviečiame apžiūrėti atsinaujinusį Panevėžio krašto kultūros paveldą

Kultūros paveldo departamentas Kultūros paveldo atvirų duomenų portale pristato atnaujintą Paveldotvarkos programos suvestinę. Portale pristatomi kultūros paveldo objektai, kuriuose tvarkybos darbai, jų projekto parengimas, tyrimai ar avarijos grėsmės pašalinimo darbai finansuojami (arba buvo finansuoti) pagal 2018–2023 m. paveldotvarkos programą. Šiuo laikotarpiu į programą pateko 229 objektai, kuriuose atliekami tvarkybos darbai. Suvestinėje pateikiama informacija apie atliktus […]

Objekto panaudojimo teisės: PD (Public Domain)

Leidiniai apie Lietuvos karalių Mindaugą

Liepos 6-ąją minime Valstybės dieną – pirmojo Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo karūnavimą. Šia proga pristatome Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugomus leidinius apie Lietuvos didįjį kunigaikštį, karalių Mindaugą. Seniausia, išleista dar spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo metais, yra Motiejaus Venclovos „Mindaugis, didysis Lietuvos kunigaikštis ir karalius“ (Tilžė, 1899). Knygelės autorius M. […]

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dienoraščio fragmentai – virtualioje parodoje

Kviečiame aplankyti Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro parengtą virtualią parodą „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Karo meto dienoraštis (I dalis)“. „Bitė paliko unikalų karo tragedijos liudijimą, sutelktą į palyginti nedidelį Europos žemės lopinėlį su centru rašytojos gimtajame ir maždaug 20–30 kilometrų apie jį (tiek, kiek galima nuvažiuoti arkliu, jei ir su nakvyne). Daugeliu pjūvių dienoraštis gali […]