Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]
Autorių archyvas: Leonas Kaziukonis
„Mus panevėžiečius ištiko nelaimė“
Tokiais laiško žodžiais 1984 m. į rašytoją Juozą Baltušį kreipėsi Panevėžio krašto poetas Juozas Mėdžius, prašydamas pagalbos padėti išsaugoti Panevėžyje pradėtą griauti namą, kuriame 1925–1929 m. gyveno ir kūrė skulptorius Juozas Zikaras. Apžvelkime dėl šio namo gelbėjimo rašytus jo protesto laiškus. Vyresni panevėžiečiai gerai prisimena P. Puzino gatvėje stovėjusį Juozo Zikaro namą, kuriame sovietmečiu buvo […]
„Aido“ draugijos istoriją menančios vietos
1906 m. Panevėžyje įkurta lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas“, tuo metu carinės priespaudos metais savo teatrine ir muzikine veikla skleidusi lietuvybę, stiprinusi tautinę savimonę. Veikusi ir po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Aido“ draugija suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Apžvelkime su šios draugijos veikla susijusias vietas. Iki Pirmojo pasaulinio […]
Iš redaktoriaus išbraukytų Onos Sapiegienės prisiminimų
Ona Sapiegienė Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje dirbo apskrities ligoninėje medicinos sesele. Sovietmetyje „Panevėžio tiesos“ laikraščio redaktoriui Alfonsui Dageliui paprašius, ji apie karo išgyvenimus parašė prisiminimus. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomo šių prisiminimų rankraščio, jie laikraštyje buvo paskelbti smarkiai išbraukyti ir pataisyti. Sunku pasakyti dėl ko, bet 1977 m. į „Panevėžio tiesoje“ atspausdintus […]
Ką laikyti mokyklos istorijos pradžia?
Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Šių mokyklų bazėje susikūrusi aukštoji neuniversitetinė mokykla savo priešistorę sieja su 1727 m. Panevėžyje įkurta pijorų kolegija. Tokios priešistorės argumentai: […]
Reikėtų atkurti paminklo užrašus
Turimas omeny Šv. Aloyzo paminklas, šiandien stovintis Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. 1933 m. jį pastatė Senamiesčio pavasarininkai. Kokie užrašai buvo ant paminklo pjedestalo sužinome iš 1934 m. Senamiesčio pavasarininkų […]
Žaliųjų sužlugdyta stadiono rekonstrukcija
Dabartinis Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas įrengtas 1965 metais. Žvelgdami į jo varganą būklę, prisiminkime 1989 m. Žaliųjų judėjimo sužlugdytą stadiono rekonstrukciją. Dėl leidimo rekonstruoti stadioną Panevėžio miesto vykdomasis komitetas į Ministrų Tarybą kreipėsi dar 1975 m. Pateiktame rašte buvo nurodyta, kad stadionas susidėvėjęs, jame nėra pagalbinių patalpų. Futbolo aikštė ir lengvosios atletikos sektoriai neatitinka reikalavimų rengti […]
Lietuvaičių švietimo draugijos veikla Panevėžyje 1927–1940 m.
Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo abito ir kitų išorinių ženklų, dėvėjo paprastus tamsius drabužius. Rūpinosi vaikų ir jaunimo religiniu mokymu, krikščioniškos sąžinės ugdymu, sielovadiniu darbu […]
Prisimenant pirmąją Panevėžio istorikų konferenciją
Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“. Tuo metu artėjo Panevėžio įkūrimo 490-osios metinės. Į Lietuvos istorijos draugijos skyrių susibūrę Panevėžio istorikai dar 1992 m. sausio 28 d. raštu kreipėsi į miesto valdybą, kad […]
Atsidūrė užribyje
Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė skulptūra yra bene pirmoji pastatyta sovietmečiu Panevėžyje. Duomenų apie jos pastatymą yra nedaug. Tiksliai netgi nežinomas jos pavadinimas. Kai kur […]
Apie Panevėžio kultūros rūmų statybą sovietmetyje
Suprojektuoti jie buvo 1977 metais, „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 metais, po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei. Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio apskrities archyve saugomi Panevėžio miesto vykdomojo komiteto dokumentai. 1967 m. dramos teatrui pastačius naujus rūmus, kultūros namai persikėlė į senąjį teatro […]
„Vilnies“ spaustuvė Panevėžyje
1935 m. seniausią Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė. Nuo jos įkūrimo šiemet sueina 80 metų. Kaip liudija archyvuose saugomi dokumentai, pirmaisiais metais šios spaustuvės pavadinimas buvo „Viltis“. Kodėl jis buvo pakeistas, duomenų nerasta. Ko gero, kad tokiu pat pavadinimu spaustuvė veikė Šiauliuose, priklausiusi Lietuvių tautininkų […]
Negavus lėšų teatro remontui, paprašė perleisti gyvenamąjį namą
Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 m. įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947 m. teatro rekonstrukcija buvo atidėta. Tuomet Juozas Miltinis 1947 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]
Pirmoji lietuviška gimnazija
Dar nėra iki galo tiksliai nustatyta, kuri iš 1915 m. rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Bet 2015 m. pasitinkant pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejų, ja pasiskelbė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, anksčiau save titulavusi tik pirmąja Rytų Lietuvoje. Pagrindą tokiai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ambicijai suteikė […]
Apie gatvių pavadinimų keitimą Atgimimo metais
Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių draugijos Panevėžyje vadovė Jerutė Vaičekauskienė. Netrukus prie Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įsikūrė Kultūros fondo rėmimo grupė Panevėžio miesto istorijai […]
Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui
2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]
Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“
Skulptūra „Pramonė“, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 m. skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4 000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę. Jai […]
Atkurtas „Panevėžio balsas“
1990 m. liepos 4 d. atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas pakeistas į „Panevėžio balsą“. Šiuo pavadinimu laikraštis ėjo 1924–1935 metais. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie galėjo iš redakcijos pateiktų penkių pavadinimų: „Panevėžio balsas“, „Panevėžys šiandien“, „Panevėžys“, „Aukštaičių kraštas“ ir „Panevėžio tiesa“. Atsiųstose anketose daugelis […]
Panevėžio sporto rūmai
Panevėžio sporto rūmai pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų […]
Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui
Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. […]
Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė
Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro akmuo nurodyta ir 1990 m. išleistoje Rimanto Matulio knygoje „Istoriniai akmenys“. Netrukus „Panevėžio balsas“ pateikė aiškiaregės tvirtinimus, kad prie Nevėžio […]
Karas ir literatūros almanachas „Vagos“
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien nedaug žinoma apie šio almanacho leidybą. Knygų leidyklą įkūręs Jonas Vytautas Narbutas pokaryje sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėjimo. Jis buvo karo metais Panevėžyje ėjusio […]
Paskutinė Kauno gubernijos metraščio knyga išleista Panevėžyje
1845–1915 m. Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 m. išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami statistiniai duomenys apie Kauno gubernijos gyventojus, švietimą, ekonomiką, skelbiami straipsniai istorijos, etnografijos, kalbotyros klausimais, yra vertingas istorijos šaltinis apie tuometinį […]
Dembavoje planuota pastatyti estradą
1980 m. užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus poilsio parkas. Numatyta įrengti 2 pliažus, 50 valčių elingą, dviračių ir pėsčiųjų takus, pastatyti sporto kompleksą su sporto žaidimų aikštelėmis, […]