Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais

Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami  sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]

Panevėžio pirmoji pradinė mokykla

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, B. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]

Panevėžio mažoji kunigų seminarija

1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]

Iš mokyklos vardo suteikimo istorijos

Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 m. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti gimnazijos statusą, 1993 m. vasario 25 d. raštu Nr. 88 kreipėsi į Panevėžio miesto merą, Švietimo skyriaus vedėją, Panevėžio miesto […]

Panevėžio žydų vidurinė mokykla

Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino didelį vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai, nes jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo. Apie šios mokyklos veiklą, deja, išlikę nedaug istorinės medžiagos. Lietuvos švietimo ministerijoje buvo gautas leidimas žydų mokyklos steigimui ir Panevėžio žydų vidurinė mokykla atidaryta 1925 m. vasario 1 d. Mokslas prasidėjo vasario 8 […]

Panevėžio miškų technikos mokykla

1921 m. Mykolas Konkulevičius ėmė Panevėžyje organizuoti miškų technikos kursus, kurie vėliau išaugo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Jis tapo šios mokyklos direktoriumi. M. Konkulevičius gimė 1878 m. rugpjūčio 25 d. Savo jaunystę praleido Pranionių dvare, kur jo tėvas Povilas dirbo Kerbedžio dvarų prižiūrėtoju. Motina Petronėlė Kliučinskaitė buvo kilusi iš valstiečių. M. Konkulevičius mokėsi Panevėžio realinėje […]

Apie pedagoginio instituto įtaką Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui 1939 m.

1939 m. kovo 22 d. nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje veikęs pedagoginis institutas buvo atkeltas į Panevėžį. Tai buvo dvimetė aukštoji mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus visai Lietuvai. Apžvelkime, kokią įtaką to meto Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui padarė šis institutas, išbuvęs čia vos pusmetį. Iš istorinės literatūros apie į Panevėžį perkeltą pedagoginį institutą […]

Panevėžio muzikos mokykla

1944 m. rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome iš Mykolo Karkos atsiminimų, spausdintų sovietmetyje ėjusioje „Panevėžio tiesoje“. Keletą su mokyklos įkūrimu susijusių dokumentų pavyko rasti Lietuvos ypatingajame archyve. […]

Panevėžio realinė mokykla evakuacijoje

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos veikla evakuacijoje nežinoma. Ieškant Panevėžio realinės mokyklos pėdsakų Rusijoje, buvo išsiųsti užklausimai į Novgorodo ir Tulos sričių valstybinius archyvus. Jei […]

Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelės klasės 1919–1928 m.

Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]