Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]
Autorių archyvas: Donatas Pilkauskas
Panevėžio pirmoji pradinė mokykla
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, B. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]
Pirmasis panevėžiečių pasirodymas Lietuvos radijuje
Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 m. birželio 12 d. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Greitai radijas populiarėjo tarp gyventojų. Aišku buvo ir kritikų. Iš miestelių pasirodydavo straipsniai spaudoje, kad per radiją transliuojamos įvairios filosofų kalbos yra […]
Panevėžio apygardos teismas
1919 m. sausio 16 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai, paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje su daugiau kaip 20 000 gyventojų paskirtas taikos teisėjas. Panevėžio mieste juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 m. birželio […]
Panevėžio mažoji kunigų seminarija
1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]
Panevėžio kino teatrai XX a. 5 deš.
Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 m. liepos 22 d. sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai nuspręsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Panevėžio apskrities kinofikacijos skyrius. Respublikinės Kinofikacijos valdybos prie Lietuvos SSR sprendimu viršininku paskiriamas Chmelevskis Ipolitas Ipolitovičius, buhalteriu – Norbertas Liudkevičius. Direktoriui mokama 900 rublių, […]
Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje
Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo ir moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. 1927 m. sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk. Juozas Šarauskas ir Aleksandras Marcinkevičius. Šios taisyklės paskelbtos 1927 m. „Trimito“ 17-ame numeryje. Numatyta, kad šaulių moterų skyriai savo […]
Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas
Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16-osios gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 m. apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr. 34. Tuo metu tai buvo „Rambyno“ viešbučio patalpos. Apskrities viršininko butas buvo Ramygalos gatvėje. Pastato apskrities viršininkui […]
„Šarūno“ jūros skautų draugovė
Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 metais. Pirmoji draugovė – „Kęstučio“ skautų draugovė, įkurta 1920 m. spalio mėnesį, įkūrėjas – karininkas Vladas Rozmanas. 1924 m. rugsėjo 15 d. prie „Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Bronius Mikelevičius (Michelevičius). Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Plaukioti valtimis mokėsi Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo […]
Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927–1940 m.)
Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 m. ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vyskupas Kazimieras Paltarokas marijonų vienuolijos viršininku paskyrė kunigą Jurgį Tilvytį. Čia jis tapo misionieriumi. Iš šventorių ir gatvių rinko elgetas, našlaičius vaikus ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda, o 1930 m. mieste jau buvo 5 našlaičių ir […]
Panevėžio žydų vidurinė mokykla
Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino didelį vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai, nes jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo. Apie šios mokyklos veiklą, deja, išlikę nedaug istorinės medžiagos. Lietuvos švietimo ministerijoje buvo gautas leidimas žydų mokyklos steigimui ir Panevėžio žydų vidurinė mokykla atidaryta 1925 m. vasario 1 d. Mokslas prasidėjo vasario 8 […]
Panevėžio kraštotyros muziejus
Panevėžio kraštotyros muziejus – vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje ir vienas eksponatais turtingiausių savivaldybėms priklausančių muziejų. Nepaisant sudėtingų istorijos vingių jis sėkmingai sulaukė dabartinių dienų. Panevėžio muziejus savo ištakomis siekia XX a. pradžią. Dar 1905 m. miesto dūma svarstė muziejaus ir bibliotekos įkūrimo klausimą, bet muziejus nebuvo įkurtas. 1918 m. vasario 16 d., atkūrus nepriklausomą Lietuvos […]
Panevėžio miškų technikos mokykla
1921 m. Mykolas Konkulevičius ėmė Panevėžyje organizuoti miškų technikos kursus, kurie vėliau išaugo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Jis tapo šios mokyklos direktoriumi. M. Konkulevičius gimė 1878 m. rugpjūčio 25 d. Savo jaunystę praleido Pranionių dvare, kur jo tėvas Povilas dirbo Kerbedžio dvarų prižiūrėtoju. Motina Petronėlė Kliučinskaitė buvo kilusi iš valstiečių. M. Konkulevičius mokėsi Panevėžio realinėje […]
Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Ji veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Jos steigėjai dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir […]
Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinė
Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lietuvoje nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Vienas iš šaulių sąjungos kūrimo iniciatorių buvo žymus lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius. 1919 m. birželio 27 d. M. Šalčiaus redaguojamame laikraštyje „Saulėtekis“ pasirodė skelbimas valstybės tarnautojams steigti „Plieno batalioną“, kurio nariai turėtų mokytis karinių dalykų. Kauno valstybės įstaigų tarnautojų susirinkimas įvyko […]
„Vienybės“ klubas Panevėžyje
Vienas garsiausių klubų, kuris tarpukario Panevėžyje organizavo visapusišką kultūrinę veiklą, buvo „Vienybės“ klubas. Jis savo veiklą pradėjo dar 1909 m. Vienas jo organizatorių buvo gydytojas Kazimieras Sliekas, vaistininkas V. Katelė ir dvarininkas S. Karpis. Įvairių karų laikotarpiu klubo veikla buvo nutrūkusi. Klubas „Vienybė“ atkurtas 1920 m. gruodžio 31 d. Organizacijos įstatai įregistruoti 1920 m. gruodžio 13 d. Įstatuose […]
Paminklo nužudytiems Panevėžio apskrities ligoninės gydytojams atidengimas (1943 m.)
1941 m. iš birželio 25 d. į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios gatvėje, besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelietis Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]
Paminklas savanoriams Panevėžio katedros kapinėse
1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Lietuvos valstybę gynė savanoriai iš visos šalis, daug jų žuvo kovose. Panevėžio krašto ir kitų vietovių žuvę savanoriai palaidoti Panevėžio katedros kapinėse. Pagal gatvės pavadinimą jos dažnai vadinamos Ramygalos gatvės […]
Karaimai Panevėžyje (1918–1940 m.)
Lietuvos karaimai – išeiviai iš Krymo. Juos atsigabeno Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po karų su mongolais-totoriais. Viena iš karaimų bendruomenių buvo įkurta Trakuose, vėliau jie įsikūrė ir kitose vietovėse. Karaimai tuo metu garsėjo kaip puikūs kariai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos gynėjai. Pagal 1897 m. surašymo duomenis Kauno mieste ir apskrityje gyveno 15 karaimų, Ukmergės […]
Salomėja Nėris Panevėžyje (1934–1936 m.)
Salomėja Bačinskaitė gimė Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Tėvas – pažangus ūkininkas, bendravęs su knygnešiais, bet kartu simpatizavo socialistinėms idėjoms, motina – pamaldi ir religinga. Gimnazijos ir studentiškais metais Salomėja Bačinskaitė dalyvavo ateitininkų organizacijos veikloje, vėliau jos pasaulėžiūra keitėsi. Besimokydama gimnazijoje pradėjo kurti pirmuosius eilėraščius. Salomėja Bačinskaitė į Panevėžį atvyko 1934 m. […]
Bernardo Bučo Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje
Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis kilęs iš gausios šeimos – 5 brolių ir 2 seserų. Bernardas – vyriausias vaikas – mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 m. Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas […]
Vaistinės Panevėžyje (1918–1940 m.)
Seniausia Panevėžio vaistinė įsteigta Engelmano 1795 m. Turgaus aikštėje. 1867 m. atidarytas tos vaistinės filialas Panevėžio priemiestyje Mikolajeve. Šis filialas buvo laikomas antrąja vaistine Panevėžyje. Jai vadovavo provizorius Petras Varevičius. Vėliau Engelmano vaistinę perėmė E. Giršfeldas. 1867 m. gruodžio 22 d. Panevėžyje atidaryta Dominyko Reingardo vaistinė. Miesto valdžia gerbė vaistininkus ir vertino jų darbą. XIX a. Panevėžio […]
Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. Povilas Puzinas kartu su Černiausku įsteigė skolinamąją kasą, kuri veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo […]
Kovos su bolševikais dėl Panevėžio 1919 m.
1919 m. gegužės 19 d. po ilgų carinės priespaudos, kaizerinės Vokietijos, Raudonosios armijos okupacijos metų Panevėžio miestas tapo laisvas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Panevėžio krašto savanorių, ypatingai nusipelniusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, istorija. 1918 m. Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Didysis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir jos […]