Vienas garsiausių klubų, kuris tarpukario Panevėžyje organizavo visapusišką kultūrinę veiklą, buvo „Vienybės“ klubas. Jis savo veiklą pradėjo dar 1909 m. Vienas jo organizatorių buvo gydytojas Kazimieras Sliekas, vaistininkas V. Katelė ir dvarininkas S. Karpis. Įvairių karų laikotarpiu klubo veikla buvo nutrūkusi. Klubas „Vienybė“ atkurtas 1920 m. gruodžio 31 d. Organizacijos įstatai įregistruoti 1920 m. gruodžio 13 d. Įstatuose […]
Autorių archyvas: Donatas Pilkauskas
Paminklo nužudytiems Panevėžio apskrities ligoninės gydytojams atidengimas (1943 m.)
1941 m. iš birželio 25 d. į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios gatvėje, besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelietis Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]
Paminklas savanoriams Panevėžio katedros kapinėse
1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Lietuvos valstybę gynė savanoriai iš visos šalis, daug jų žuvo kovose. Panevėžio krašto ir kitų vietovių žuvę savanoriai palaidoti Panevėžio katedros kapinėse. Pagal gatvės pavadinimą jos dažnai vadinamos Ramygalos gatvės […]
Karaimai Panevėžyje (1918–1940 m.)
Lietuvos karaimai – išeiviai iš Krymo. Juos atsigabeno Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po karų su mongolais-totoriais. Viena iš karaimų bendruomenių buvo įkurta Trakuose, vėliau jie įsikūrė ir kitose vietovėse. Karaimai tuo metu garsėjo kaip puikūs kariai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos gynėjai. Pagal 1897 m. surašymo duomenis Kauno mieste ir apskrityje gyveno 15 karaimų, Ukmergės […]
Salomėja Nėris Panevėžyje (1934–1936 m.)
Salomėja Bačinskaitė gimė Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Tėvas – pažangus ūkininkas, bendravęs su knygnešiais, bet kartu simpatizavo socialistinėms idėjoms, motina – pamaldi ir religinga. Gimnazijos ir studentiškais metais Salomėja Bačinskaitė dalyvavo ateitininkų organizacijos veikloje, vėliau jos pasaulėžiūra keitėsi. Besimokydama gimnazijoje pradėjo kurti pirmuosius eilėraščius. Salomėja Bačinskaitė į Panevėžį atvyko 1934 m. […]
Bernardo Bučo Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje
Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis kilęs iš gausios šeimos – 5 brolių ir 2 seserų. Bernardas – vyriausias vaikas – mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 m. Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas […]
Vaistinės Panevėžyje (1918–1940 m.)
Seniausia Panevėžio vaistinė įsteigta Engelmano 1795 m. Turgaus aikštėje. 1867 m. atidarytas tos vaistinės filialas Panevėžio priemiestyje Mikolajeve. Šis filialas buvo laikomas antrąja vaistine Panevėžyje. Jai vadovavo provizorius Petras Varevičius. Vėliau Engelmano vaistinę perėmė E. Giršfeldas. 1867 m. gruodžio 22 d. Panevėžyje atidaryta Dominyko Reingardo vaistinė. Miesto valdžia gerbė vaistininkus ir vertino jų darbą. XIX a. Panevėžio […]
Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas
Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. Povilas Puzinas kartu su Černiausku įsteigė skolinamąją kasą, kuri veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo […]
Kovos su bolševikais dėl Panevėžio 1919 m.
1919 m. gegužės 19 d. po ilgų carinės priespaudos, kaizerinės Vokietijos, Raudonosios armijos okupacijos metų Panevėžio miestas tapo laisvas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Panevėžio krašto savanorių, ypatingai nusipelniusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, istorija. 1918 m. Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Didysis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir jos […]
„Vilniaus“ medis Panevėžyje
1921 m. Lietuvoje buvo sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva buvo įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas saugoti ir globoti gamtos, istorijos ir meno paminklus. 1923 m. ši draugija perėmė medelių sodinimo programą Lietuvoje. 1923 m. kovo 23 d. įkurtas Lietuvai pagražinti […]
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra
Leidimas Panevėžio katedros statybai buvo gautas 1904 m. kovo 22 d. Ji pradėta statyti 1908 m. kaip šv. Stanislovo bažnyčia, kuri turėjo tapti antra miesto parapijine bažnyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo sumūryti tik pamatai. Pastatyta klebonija (koplyčia), kurioje laikinai vyko pamaldos. Statybos komitetui vadovavo M. Chodoravičius, vėliau J. Stakauskas. Pasibaigus karui nebuvo poreikio tęsti statybą, nes […]
Panevėžio gatvių pavadinimai trimis kalbomis
1918 m. vasario 16 d. paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Bet nepriklausomybę dar reikėjo apginti. Į Lietuvą įsiveržė raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės. Panevėžys galutinai buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Tada ir susikūrė Panevėžio miesto valdžia. Išrinkta nauja miesto taryba. Trečdalį miesto tarybos sudarė žydų tautybės deputatai. Rugsėjo 8 […]
„Makabi“ sporto klubas Panevėžyje (1921–1940 m.)
Tarpukariu Panevėžio miesto sportininkai buvo pakankamai aktyvūs. Veikė lietuvių, žydų, lenkų sporto klubai. Vienas aktyviausių buvo „Makabi“ sporto klubas. 1920 m. Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“. Pasaulinė sporto sąjunga „Makabi“ įkurta dar 1885 m. Turkijoje. Jachuda Makabi yra žydų nacionalinis didvyris. Panevėžyje draugijos skyrius įkurtas 1921 m. Klubo įstatai skelbė, kad jo uždavinys rūpintis […]
Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas
Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių J. Masiulio gimimo data nurodoma kovo 7-oji. Iš tiesų tai ne gimimo, o krikšto diena. J. Masiulio tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai. Šeimoje […]
Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelės klasės 1919–1928 m.
Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]
Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)
Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Įmonės istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą […]
Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio batalionas
1943 m. Antrojo pasaulinio karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 m. lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 m. vasario 13 d. tarp vokiečių okupacinės valdžios ir būsimos Rinktinės vadovybės pasirašytas susitarimas. Rinktinės vadu iš dviejų kandidatų buvo pasirinktas […]