Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose 6 kartus iš […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (52)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Pieta „Atgimusiai tautai“
Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]
Padovanota skulptūrėlė užminė mįslę
2016 m. skulptoriaus Bernardo Bučo artimieji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė mįslę ar tai nebus anksčiau Bernardo Bučo Panevėžiui sukurtos ir nepastatytos „Nevėžio“ skulptūros maketas. Kodėl specialiai Panevėžiui Bernardo Bučo sukurtai skulptūrai „Nevėžis“ mieste neatsirado […]
Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas
XX amžiuje Panevėžio kraštas garsėjo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas, visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų šią idėją bandė įgyvendinti kauniečiai, tam pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius Juozas Zikaras. Pastarasis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. […]
Juozo Zikaro bareljefas „Savanoriai“
Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009 m. išleistame Juozo Zikaro gyvenimo ir kūrybos albume. Jie liudija, kad bareljefas „Savanoriai“ saugomas albumą išleidusiame muziejuje, bareljefas pagamintas iš […]
Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje
Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje pirmąkart įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – mieste pastatyti Nepriklausomybės paminklą. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statyboms paremti buvo renkamos aukos, tuo itin rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui mirus, sulaukta įvairiausių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto […]
Skulptoriaus Juozo Zikaro kūrinys – Nepriklausomybės dešimtmečio medalis
1918 m. po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 m. jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Šia proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Miestuose ir miesteliuose organizacijų ir vietos gyventojų iniciatyva buvo statomi Lietuvos Nepriklausomybei skirti paminklai. Išleista nemažai istorinių leidinių. Numatyta sukurti Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai pažymėti skirtą medalį. Iš pradžių buvo […]
Reikėtų atkurti paminklo užrašus
Turimas omeny Šv. Aloyzo paminklas, šiandien stovintis Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Anksčiau jis stovėjo aikštėje prie gatvės ir buvo sovietinės valdžios nuverstas. Perkėlus į šventorių, pastatytas be užrašų. Paminklą sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. 1933 m. jį pastatė Senamiesčio pavasarininkai. Kokie užrašai buvo ant paminklo pjedestalo sužinome iš 1934 m. Senamiesčio pavasarininkų […]
Paminklas kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1908 m. J. Tilvytis paskiriamas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m. atidaryta puiki, nors ir medinė Paįstrio bažnyčia. Jos […]
Šv. Jėzaus širdies paminklas Panevėžyje
Carinės okupacijos metais Panevėžyje paminklai nebuvo statomi viešose vietose. Respublikos laikais Panevėžys buvo įvairių tautų miestas. Gyventojų daugumą sudarė lietuviai, antra tautinė bendruomenė – žydai, nemažai gyveno lenkų ir kitų tautybių asmenų. Labai didelę įtaką miesto gyvenime turėjo katalikų bažnyčia. Panevėžyje ir jo apylinkėse veikė daug katalikiškų organizacijų. Kaimiškose vietovėse vyravo Pavasarininkų organizacija. Mieste jų įtaka buvo […]
Atsidūrė užribyje
Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė skulptūra yra bene pirmoji pastatyta sovietmečiu Panevėžyje. Duomenų apie jos pastatymą yra nedaug. Tiksliai netgi nežinomas jos pavadinimas. Kai kur […]
Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui
2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]
Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“
Skulptūra „Pramonė“, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 m. skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4 000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę. Jai […]
Juozo Zikaro bareljefas „Panevėžio valstybinė gimnazija“
1919–1929 m. gyvendamas Panevėžyje, skulptorius Juozas Zikaras be kitų reikšmingų darbų sukūrė ir Panevėžio valstybinei gimnazijai skirtą bareljefą. Ši gimnazija, kur skulptorius dirbo piešimo mokytoju, suvaidino svarbų vaidmenį jo gyvenime ir kūryboje. Deja, minėtas gimnazijos bareljefas šiandien žinomas tik iš nuotraukų, saugomų Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje Kaune. Panevėžyje jas dar turi Juozo Balčikonio gimnazijos muziejus […]
Paminklo nužudytiems Panevėžio apskrities ligoninės gydytojams atidengimas (1943 m.)
1941 m. iš birželio 25 d. į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios gatvėje, besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelietis Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]
Paminklas savanoriams Panevėžio katedros kapinėse
1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Lietuvos valstybę gynė savanoriai iš visos šalis, daug jų žuvo kovose. Panevėžio krašto ir kitų vietovių žuvę savanoriai palaidoti Panevėžio katedros kapinėse. Pagal gatvės pavadinimą jos dažnai vadinamos Ramygalos gatvės […]
Paminklas „Laisvės daina“
Šis paminklas pastatytas sovietmetyje prie Vilniaus–Velžio kelio sankryžos. Skulptūra vaizduoja moterį, aukštyn pakeltose rankose laikančią laisvės vėliavą. Paminklo autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010), architektas Tautvydas Miknevičius. 2006 m. išleistoje prisiminimų knygelėje „Kelionė į skulptūros pasaulį“ Antanas Dimžlys rašė, kad skulptūra „Laisvės daina“ Panevėžyje buvo pastatyta neiškart, tiktai 1974 m. liepos mėnesį, ir visiškai kitoje […]
Bernardo Bučo Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje
Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis kilęs iš gausios šeimos – 5 brolių ir 2 seserų. Bernardas – vyriausias vaikas – mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 m. Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas […]
Blaivybės ir atgimimo kryžius
Pastatytas 1990 metais, kai Panevėžyje birželio 9 d. buvo pasitiktas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio iš Vilniaus į Kryžių kalną nešamas kryžius. Panevėžiečių pastatytą kryžių sukūrė kunigas Algis Neverauskas, Gediminas Vasiliauskas ir Erikas Urbonavičius. Tuomet tautinio atgimimo metais kryžius buvo pastatytas Vilniaus g. skvere. Bet vėliau jam čia vietos neliko. Sklypas, kur kryžius stovėjo, buvo grąžintas […]