Stoties gatvė cariniais laikais vadinta Vokzalnaja. 1909 m. šioje gatvėje gyveno žymus filosofas, rašytojas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, dirbęs kapelionu tuometinėje Panevėžio realinėje mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metais Stoties gatvę vokiečiai vadino Bajorų gatvę. 1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto savivaldybės projekte buvo numatyta, kad Stoties gatvė tęsis nuo geležinkelio stoties iki tilto. Tada gatvė buvo […]
Žyma: Panevėžys
Aldonos gatvė
Ne visai aišku, kada Panevėžyje atsirado Aldonos gatvė. Panevėžio miesto savivaldybės dokumentuose rašoma, kad cariniais laikais ši gatvė vadinta Georgijaus skersgatviu. Minima ir kita gatvė tokiu vardu. 1919 m. sudarytame gatvių sąraše jos nebuvo, o 1929 m. Panevėžio miesto gatvių sąraše ji jau užfiksuota. 1930 m. lapkritį spaudoje rašyta, kad arklių ir karvių turgus dėl […]
Pirmosios Panevėžio miesto gatvės
Panevėžio miestui jau daugiau kaip 500 metų. Padavimuose pasakojama, kad kadais čia ošė plačios girios, kairiajame Nevėžio krante buvo žinyčia ir gyveno krivis. Įsigalint krikščionybei, krivis pasitraukė į Truskavos miškus ir mirė Okainių sodžiuje (dab. Kėdainių raj.). XIV a. dešinėje Nevėžio pusėje kūrėsi Senasis Panevėžys. Vilniaus vyskupas Vaitiekus Taboras lankydamas vyskupiją, aptikęs, kad Ramygalos parapijoje […]
Miestui dovanojo sodą
1953 m. balandžio 2 d. Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontorai, kuri rūpinosi miesto apželdinimu, perduotas Pilies (dab. Smėlynės) gatvės gyventojos Veronikos Šataitės puoselėtas sodas. Dar 1953 m. vasario 21 d. miesto valdžia gavo pilietės V. Šataitės susirūpinimo kupiną pareiškimą* dėl galimo jos šeimos puoselėto sodo Pilies g. 21 sunaikinimo, mat čia […]
„Kelių ir tiltų taisymo reikalu…“
1924 m. gegužės mėn. Panevėžio apskrities valdyba išleido dešimties lapų brošiūrą – įsakymų rinkinį dėl kelių ir tiltų tvarkymo „Kelių ir tiltų taisymo reikalu veikiančiųjų įstatymų, įsakymų ir instrukcijų rinkinys“. Ją atspausdino M. Koto spaustuvė (Respublikos g. 15 Panevėžyje). Leidinyje nurodoma, kad „bendro naudojimo vieškeliai“ ir „paprastieji keliai“ yra savivaldybės žinioje. Čia pat paaiškinama, kad […]
Kai miesto sodą puošė baltos statulos
Prieš šešis‒septynis dešimtmečius panevėžiečiai mėgo fotografuotis prie miesto sode įrengtų baltų statulų. Jų įsigijimu bei priežiūra rūpinosi Panevėžio miesto Vykdomojo komiteto Komunalinio ūkio skyriaus Gerbūvio kontora. 1953 m. miesto biudžete, šalia kitų išlaidų, buvo numatyta lėšų ir statulų įsigijimui miesto sodui bei skverams papuošti. XX a. 6 deš. viduryje Panevėžio mieste buvo devynios aikštės: Darbo, […]
Kai miesto grožiu rūpinosi Gerbūvio kontora
Pirmaisiais pokario dešimtmečiais už tvarką, švarą bei grožį Panevėžyje buvo atsakinga Gerbūvio kontora. Ji rūpinosi gatvių grindimu, jų kapitaliniu remontu ir apšvietimu, skverų, žaliųjų plotų priežiūra bei kitais darbais. Gerbūvio kontora kartu su kitomis vietinio pavaldumo ūkinėmis organizacijomis – Pramkombinatu, Autokontora, Butų ūkio valdyba, viešbučiu „Rambynas“, Statybos remonto kontora, Kanalizacijos kontora, pirtimi, Valymo kontora, Inventorizacijos […]
Panevėžio kelių priežiūros organizavimo darbai pokariu
Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje įsteigtos 1944 m. Tuomet reikėjo skubiai atstatyti karo nuniokotus kelius, sugriautus tiltus bei pasirūpinti tolesne jų priežiūra. Panevėžyje ėmė veikti Vyriausiajai kelių valdybai prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pavaldus Panevėžio kelių eksploatacijos ruožas. 1948 m. Panevėžio kelių eksploatacijos ruožo sudarytame „administratyvinio-vadovaujančio“ personalo etatų sąraše* minimos šios pareigybės bei […]
Pušaloto gatvė
Šios gatvės pavadinimas nesikeitė, cariniais laikais ji taip pat vadinta. 1919 m. gatvė tęsėsi nuo Kazio Motiekos namų iki Plukių sodžiaus. 1923 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Pušaloto gatvė pratęsta. 1949 m. rugpjūčio 2 d. Pušaloto kelio dalis pavadinta Pušaloto gatve. 1928 m. Pušaloto gatvėje atidaryta V. Želvio smulkių prekių parduotuvė. 1939 […]
Plukių kaimo gatvė
Persipynusi Plukių kaimo ir Plukių kaimo gatvės istorija. Plukių kaimas ir Senamiestis ‒ seniausios Panevėžio dalys. Plukių pavadinimas kildinamas nuo linų plūkimo. XVI a. Plukių kaimas labai nukentėjo nuo maro. 1902 m. jame gyveno 340 gyventojų. Ilgainiui pietrytinė kaimo dalis buvo prijungta prie miesto. Kaimo gyventojai buvo giliai tikintys, čia buvo daug kryžių: du prie […]
Sietyno gatvė
Sietyno gatvės istorija prasidėjo 1923 m. rugpjūčio 4 d., Panevėžio miesto savivaldybei priėmus sprendimą dėl naujų gatvių „Slobodkoje“. Nauja gatvė prie žydų kapų pavadinta Liepų gatve. 1934 m. vasario 6 d. ji pratęsta iki Naujamiesčio gatvės. 1938 m. gegužės 31 d. Liepų gatvė, kad nebūtų painiojama su Liepų alėja, pavadinta Sietyno gatve. Dar 1926 m. […]
J. Tilvyčio gatvė
J. Tilvyčio gatvė Panevėžyje atsirado tik XX a. 4 dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo Molainių gatvė. Anksčiau šioje vietoje driekėsi Molainių kaimo rėžiniai laukai. Rėžiai ėjo nuo stačiatikių kapų iki Skerdyklos gatvės. Cariniais laikais Molainių gatvė vadinta Molanskaja. 1927 m. Molainių gatvėje iškastas naujas šulinys. 1930 m. gruodį Panevėžio spaudoje rašyta, kad Molainių gatvė blogiausia […]
Tiškevičiaus aikštė
1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto taryba nutarė aikštę prie senos bažnyčios pavadinti Mikalojaus Tiškevičiaus vardu (LVA, f. 1264, ap. 1, b. 4, l. 39). Istorikė Ona Maksimaitienė teigia, kad ši vieta cariniais laikais vadinta Bažnyčios aikšte. Aikštė garsi tuo, kad čia buvo pastatyti du pirmi vieši paminklai Panevėžio mieste. Pirmąjį pastatė pavasarininkai. 1933 […]
Nauja virtuali paroda „Pasakojimai iš praeities. Monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės kūriniai Panevėžio interjeruose“
Dailės teorijoje monumentalioji dailė apibūdinama kaip stambių formų dažniausiai svarbaus visuomeninio turinio dailės kūriniai, kuriuose naudojami simboliai, aktyvus meninis vaizdas, dominuoja apibendrinta, lakoniška forma. Tokie dailės kūriniai glaudžiai sąveikauja su statinių architektūra, nes tik dėl jos ir gali atsirasti. Naujausioje Panevėžio kraštotyros muziejaus parengtoje virtualioje parodoje pristatomi monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės sritims priskiriami sienų tapybos, […]
2023 m. Panevėžio jubiliejinės datos: kaip įprasminsime ateinančius metus
Kiekvienais metais Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia kultūros, švietimo įstaigas ir visą plačiąją visuomenę pasidomėti, kokias sukaktis minėsime kitais metais Panevėžyje. Bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ jau skelbiamas 2023 m. Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius. Panevėžys – Aukštaitijos sostinė – 2023-iuosius pasitinka su žinia, kad ateinančius metus LR Seimas paskelbė Aukštaitijos metais. 2023 m. […]
Panevėžio Europos paveldo dienos 2022: tvaraus palikimo pėdsakais
Rugsėjo 9–17 dienomis panevėžiečiai ir miesto svečiai bus kviečiami atrasti visai čia pat esančius, tačiau daug nepapasakotų istorijų sukaupusius, objektus – vyks kasmetinė Europos paveldo dienų savaitė, kurios šių metų tema – „Tvarus paveldas“. Jos metu Panevėžyje vyks įvairios nemokamos ekskursijos žaliosiose miesto erdvėse, teatruose, pirmojoje spaustuvėje ir kitose ne kasdien pasiekiamose vietose, tad dalyviams […]
Knyga supažindins su panevėžiečių klubo veikla ir asmenybėmis
Rugsėjo 8 d. 14 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (Respublikos g. 14) I a. erdvėse vyks popietė, skirta Panevėžio miesto gimtadieniui, – Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės ir Broniaus Kačkaus knygos „Dvidešimt metų kartu. Puoselėjant gimtojo Panevėžio atmintį“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autoriai, dainininkas prof. dr. Antanas Kiveris, violončelininkas Valentinas Kaplūnas, bus eksponuojama dailininkės Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės dailės […]
Naujienų portale – apie Panevėžio karaimų bendruomenę
Siūlome susipažinti su Panevėžio karaimų bendruomene. Apie tai pasakoja Kultūros paveldo departamento inicijuotas, www.15min.lt parengtas straipsnis iš rubrikos „Karaimai. Kas jie?“ Dėl karaimų apsigyvenimo Šiaurės Lietuvoje klaustukų yra daug, kadangi rašytinių šaltinių nėra išlikę. „Kai kurie tyrinėtojai karaimų paplitimą Šiaurės Lietuvoje sieja su LDK didikais Radvilomis. Tuo metu aš asmeniškai karaimų atsiradimą Panevėžio rajone, Naujamiestyje, siečiau su […]
Virtuali paroda „Karaimai Lietuvoje“
Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė virtualią parodą „Karaimai Lietuvoje“, kurioje pasakojama karaimų bendruomenės Lietuvoje istorija. Šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos, jos istorijos ir kultūros dalis, ir siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 […]
Kaip 1953 m. Panevėžio miestas ruošėsi žiemai?
Sovietmečiu Panevėžio miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų, užsiimančių sodininkyste bei daržininkyste, valdos buvo sutelktos Ramygalos gatvės gale. 1953 m. spalio mėn. miesto valdžia tikrino, kaip jos pasiruošė žiemai. Lankytasi Panevėžio miesto Gerbūvio kontoros, Vaisių-daržovių kombinato, Valstybinės prekybos, Daržininkystės Nr. 2 (šalia Velžio kelio) ir Panevėžio miesto ligoninės šiltnamiuose. Taip pat patikrintas miestui priklausęs (!) kolūkis […]
Rožyno gyvenamojo kvartalo pradžia
Panevėžio miesto pakraštyje, į šiaurę nuo geležinkelio, naujas gyvenamasis Rožyno kvartalas pradėtas formuoti dar tarpukariu. 1929 m. inžinieriaus M. Stanėvičiaus sudarytame „Panevėžio miesto situacijos plane“ pažymėtos Geležinkelio, Alyvų, Rožių, Rūtų, Pušyno, Žalgirio, Piniavos, Bijūnų, Aguonų ir Jurginų gatvės, o 1944 m. vokiečių darytoje aeronuotraukoje šiaurinėje geležinkelio pusėje jau aiškiai matoma pirmoji naujai pastatytų namų eilė. […]
Ramygalos gatvės „amerikonų“ namo gyventojai
Panevėžio Ramygalos gatvėje 15-uoju numeriu pažymėtas namas sovietmečiu vadintas „amerikonų“ namu. Eksploatuoti jis atiduotas 1956 m. Čia apgyvendintos repatriantų (iš užsienio valstybių sugrįžusiųjų) šeimos. Tuo metu moderniame dideliame (21-o buto) gyvenamajame name su visais patogumais įsikūrė iš Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos į gimtuosius kraštus sugrįžę žmonės. Tuometinei valdžiai, matyt, labai rūpėjo „užsieniečiams“ pademonstruoti sovietinio gyvenimo Lietuvoje […]
Pokario areštinė – trijų miesto gatvių apsuptyje
Panevėžio miesto centre yra ypatingas, turtingas savo praeitimi bei patirtimi trikampio formos žemės lopinėlis. Jį apriboja trys tarpusavyje susikertančios gatvės: Smetonos, Vasario 16-osios bei trumpa, nei 200 žingsnių nesiekianti T. Moigio gatvelė. Įvairiais laiko periodais čia vyko skirtingi, krašto istorijai reikšmingi įvykiai: Cariniais laikais ir tarpukariu (1879–1940 m.) namų kompleksą pasistatė ir gyveno bajorai Moigiai; […]
Panevėžio miesto širdyje įsikūrusios gatvės istorija (1)
Panevėžio Vasario 16-osios gatvė yra labai sena, praeityje ne kartą keitusi savo pavadinimą. Priklausomai nuo istorinių aplinkybių, ji vadinta Šeduvos, Gegužės 9-osios, Rapolo Čarno ir kt. vardais. Gatvės istorijos pradžia Jau XVI a. Panevėžio turgaus aikštės link driekėsi kelias nuo Šeduvos pusės. Tai – būsimoji šiandieninė Vasario 16-osios gatvė. Ja į turgų dardėjo arkliais kinkyti […]