Atsidūrė užribyje

Tai dekoratyvinė skulptūra „Poilsis“, sukurta nuo Pasvalio kilusio skulptoriaus Bronislovo Zalenso ir stovėjusi prie fontano prekybos centro „Panevėžio bičiulis“ kiemelyje. Po nesenos rekonstrukcijos kiemelį pavertus automobilių stovėjimo aikštele, skulptūra perkelta į aikštelės pakraštį. Ši dekoratyvinė skulptūra yra bene pirmoji pastatyta sovietmečiu Panevėžyje. Duomenų apie jos pastatymą yra nedaug. Tiksliai netgi nežinomas jos pavadinimas. Kai kur […]

Apie Panevėžio kultūros rūmų statybą sovietmetyje

Suprojektuoti jie buvo 1977 m., „Ekrano“ gamyklos pastatyti 1987 m., po dar beveik 10 metų perduoti už skolas Panevėžio miesto savivaldybei. Tokia dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai priešistorė. Jų nepaprastą statybą sovietmetyje mena Panevėžio apskrities archyve saugomi Panevėžio miesto vykdomojo komiteto dokumentai. 1967 m. dramos teatrui pastačius naujus rūmus, kultūros namai persikėlė į senąjį teatro […]

Panevėžio žemės ūkio draugija

Panevėžio žemės ūkio draugija įsteigta Panevėžyje carinės Rusijos laikais. Vėliau jos veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. 1921 m. spalio mėnesį įkurta visos Lietuvos žemės ūkio draugija. Tarp steigėjų žinomi Lietuvos politiniai veikėjai – ilgametis premjeras nepriklausomos Lietuvos laikais Juozas Tūbelis, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis ir kt. Ši draugija turėjo padėti plėtoti žemės […]

„Vilnies“ spaustuvė Panevėžyje

1935 m. seniausią Panevėžyje Naftalio Feigenzono spaustuvę pardavus iš varžytinių, toje pačioje Bataliono gatvėje buvo atidaryta „Vilnies“ spaustuvė. Nuo jos įkūrimo šiemet sueina 80 metų. Kaip liudija archyvuose saugomi dokumentai, pirmaisiais metais šios spaustuvės pavadinimas buvo „Viltis“. Kodėl jis buvo pakeistas, duomenų nerasta. Ko gero, kad tokiu pat pavadinimu spaustuvė veikė Šiauliuose, priklausiusi Lietuvių tautininkų […]

Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemenkas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimusi rūpinosi lenkų dvarininkai. Jų rūpesčiu Panevėžyje pastatytas gražus Lenkų gimnazijos pastatas. Lenkų gimnazija veiklą Panevėžyje pradėjo 1919 m. vasario 7 d. Pirmasis direktorius – advokatas Bronislovas Krasovskis. 1929 m. mokykla šventė 10 metų jubiliejų, nors yra […]

Panevėžio 3-oji pradinė mokykla

XX a. 3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje tapo vis labiau populiaresnis. 1928 m. Panevėžio mieste, o iki 1931 m. ir visoje Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas, tačiau labai trūko gerų mokyklų. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis. Ypač prastose sąlygose dirbo Panevėžio pradžios mokykla Nr. 3. Ji laikinai buvo įsikūrusi Laisvės aikštės pastate Nr. 24. […]

Negavus lėšų teatro remontui, paprašė perleisti gyvenamąjį namą

Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 m. įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947 m. teatro rekonstrukcija buvo atidėta. Tuomet Juozas Miltinis 1947 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]

Lakūno Felikso Vaitkaus apsilankymas Panevėžyje

Skrydžiai per Atlantą tuo metu kėlė didžiulį susidomėjimą. Daugiausia drąsuolių buvo iš JAV. Šioje srityje tarp pirmaujančių Europos valstybių gerai atrodė ir Lietuva. 1935 m. rudenį Atlanto vandenyną perskristi bandė JAV gyvenantis lakūnas Feliksas Vaitkus, baigęs lakūnų mokyklą, skraidęs 1500 valandų ir konstravęs lėktuvus. Jo tėvai – išeiviai iš Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus. F. Vaitkus stengėsi pakartoti Stepono […]

Panevėžio mokytojų seminarija 1944–1952 m.

Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais, sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais, o nacių okupacijos metais Seminarija nedirbo ir tik 1942 m. Panevėžio gimnazijoje buvo įsteigtos pedagoginės klasės, kuriose rengti būsimieji pedagogai. 1944 m. liepą vokiečiai pasitraukė iš Panevėžio ir vėl buvo galvojama atkurti Mokytojų seminariją. Paruošiamieji darbai vyko […]

Pirmoji lietuviška gimnazija

Dar nėra iki galo tiksliai nustatyta, kuri iš 1915 m. rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Bet 2015 m. pasitinkant pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejų, ja pasiskelbė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, anksčiau save titulavusi tik pirmąja Rytų Lietuvoje. Pagrindą tokiai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ambicijai suteikė […]

Apie gatvių pavadinimų keitimą Atgimimo metais

Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių draugijos Panevėžyje vadovė Jerutė Vaičekauskienė. Netrukus prie Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įsikūrė Kultūros fondo rėmimo grupė Panevėžio miesto istorijai […]

Iškilmės Panevėžyje 1930 m. rugsėjo 8 d. Vytauto Didžiojo garbei

Dar nuo 1919 m. Panevėžyje buvo Vytauto gatvė ir aikštė. 1929 m. Skaistakalnio parkui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1930 m. birželio 9 d. Panevėžio vyrų gimnazijos kieme įvyko Dainų šventė, skirta Vytautui Didžiajam. Dalyvavo 4 chorai (virš 300 dainininkų), dirigavo N. Martinonis, sugiedota giesmė Vytauto Didžiojo garbei. 1930 m. rugpjūčio mėn. Panevėžį pasiekė per Lietuvą […]

Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui

2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]

Panevėžio miesto turgus

Jau prieš kelis šimtmečius Panevėžyje būta Turgaus aikštės. 1912 m. šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 m. Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte. Ši aikštė buvo pagrindinė turgaus vieta Panevėžyje. 1928 m. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Panevėžyje arklių turgus yra Ukmergės gatvėje. 4 deš. pradžioje turgavietė buvo iškelta iš Laisvės aikštės, o 1934 […]

Panevėžio miesto sodas

Tarpukariu Respublikos gatvė buvo pagrindinė Panevėžio miesto gatvė, o joje įkurtas Panevėžio miesto sodas buvo mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. 1923 m. sodas atiduotas prižiūrėti ugniagesiams, o 1924 m. „Darbo federacijai“. Miesto savivaldybė neimdavo nuomos mokesčio. 1925 m. kovo 10 d. paskelbtos varžytinės miesto sodo nuomai. Nuoma numatyta trejiems metams. Nuomininkui nustatyta nemažai reikalavimų. Jis turėjo suteikti […]

Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais

Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami  sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]

Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“

Ši skulptūra, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 m. skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę. Jai […]

Panevėžio pirmoji pradinė mokykla

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, B. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]

Atkurtas „Panevėžio balsas“

1990 m. liepos 4 d. atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas pakeistas į „Panevėžio balsą“. Šiuo pavadinimu laikraštis ėjo 1924–1935 metais. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie galėjo iš redakcijos pateiktų penkių pavadinimų: „Panevėžio balsas“, „Panevėžys šiandien“, „Panevėžys“, „Aukštaičių kraštas“ ir „Panevėžio tiesa“. Atsiųstose anketose daugelis […]

Panevėžio sporto rūmai

Panevėžio sporto rūmai pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų […]

Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui

Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. […]

Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė

Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro akmuo nurodyta ir 1990 m. išleistoje Rimanto Matulio knygoje „Istoriniai akmenys“. Netrukus „Panevėžio balsas“ pateikė aiškiaregės tvirtinimus, kad prie Nevėžio […]

Pirmasis panevėžiečių pasirodymas Lietuvos radijuje

Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 m. birželio 12 d. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Greitai radijas populiarėjo tarp gyventojų. Aišku buvo ir kritikų. Iš miestelių pasirodydavo straipsniai spaudoje, kad per radiją transliuojamos įvairios filosofų kalbos yra […]

Panevėžio apygardos teismas

1919 m. sausio 16 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai, paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje su daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų paskirtas taikos teisėjas. Panevėžio mieste juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 m. birželio […]