Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemenkas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimusi rūpinosi lenkų dvarininkai. Jų rūpesčiu Panevėžyje pastatytas gražus Lenkų gimnazijos pastatas. Lenkų gimnazija veiklą Panevėžyje pradėjo 1919 m. vasario 7 d. Pirmasis direktorius – advokatas Bronislovas Krasovskis. 1929 m. mokykla šventė 10 metų jubiliejų, nors yra […]

Panevėžio 3-oji pradinė mokykla

XX a. 3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje tapo vis labiau populiaresnis. 1928 m. Panevėžio mieste, o iki 1931 m. ir visoje Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas, tačiau labai trūko gerų mokyklų. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis. Ypač prastose sąlygose dirbo Panevėžio pradžios mokykla Nr. 3. Ji laikinai buvo įsikūrusi Laisvės aikštės pastate Nr. 24. […]

Negavus lėšų teatro remontui, paprašė perleisti gyvenamąjį namą

Šaulių namų su teatro sale patalpos, kuriose 1941 m. įsikūrė Panevėžio dramos teatras, buvo menkos ir ankštos. Jau po karo jas buvo planuota perstatyti ir išplėsti. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų, 1947 m. teatro rekonstrukcija buvo atidėta. Tuomet Juozas Miltinis 1947 m. balandžio 15 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]

Lakūno Felikso Vaitkaus apsilankymas Panevėžyje

Skrydžiai per Atlantą tuo metu kėlė didžiulį susidomėjimą. Daugiausia drąsuolių buvo iš JAV. Šioje srityje tarp pirmaujančių Europos valstybių gerai atrodė ir Lietuva. 1935 m. rudenį Atlanto vandenyną perskristi bandė JAV gyvenantis lakūnas Feliksas Vaitkus, baigęs lakūnų mokyklą, skraidęs 1500 valandų ir konstravęs lėktuvus. Jo tėvai – išeiviai iš Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus. F. Vaitkus stengėsi pakartoti Stepono […]

Panevėžio mokytojų seminarija 1944–1952 m.

Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais, sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais, o nacių okupacijos metais Seminarija nedirbo ir tik 1942 m. Panevėžio gimnazijoje buvo įsteigtos pedagoginės klasės, kuriose rengti būsimieji pedagogai. 1944 m. liepą vokiečiai pasitraukė iš Panevėžio ir vėl buvo galvojama atkurti Mokytojų seminariją. Paruošiamieji darbai vyko […]

Pirmoji lietuviška gimnazija

Dar nėra iki galo tiksliai nustatyta, kuri iš 1915 m. rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Bet 2015 m. pasitinkant pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejų, ja pasiskelbė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, anksčiau save titulavusi tik pirmąja Rytų Lietuvoje. Pagrindą tokiai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ambicijai suteikė […]

Apie gatvių pavadinimų keitimą Atgimimo metais

Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių draugijos Panevėžyje vadovė Jerutė Vaičekauskienė. Netrukus prie Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įsikūrė Kultūros fondo rėmimo grupė Panevėžio miesto istorijai […]

Iškilmės Panevėžyje 1930 m. rugsėjo 8 d. Vytauto Didžiojo garbei

Dar nuo 1919 m. Panevėžyje buvo Vytauto gatvė ir aikštė. 1929 m. Skaistakalnio parkui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1930 m. birželio 9 d. Panevėžio vyrų gimnazijos kieme vyko Dainų šventė, skirta Vytautui Didžiajam. Dalyvavo 4 chorai (virš 300 dainininkų), dirigavo N. Martinonis, buvo giedama giesmė Vytauto Didžiojo garbei. 1930 m. rugpjūčio mėn. Panevėžį pasiekė per […]

Paminklas Panevėžio įkūrimui ir jo seniausiam dokumentui

2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]

Panevėžio miesto turgus

Jau prieš kelis šimtmečius Panevėžyje būta Turgaus aikštės. 1912 m. šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 m. Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte. Ši aikštė buvo pagrindinė turgaus vieta Panevėžyje. 1928 m. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Panevėžyje arklių turgus yra Ukmergės gatvėje. 4 deš. pradžioje turgavietė buvo iškelta iš Laisvės aikštės, o 1934 […]

Panevėžio miesto sodas

Tarpukariu Respublikos gatvė buvo pagrindinė Panevėžio miesto gatvė, o joje įkurtas Panevėžio miesto sodas buvo mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. 1923 m. sodas atiduotas prižiūrėti ugniagesiams, o 1924 m. „Darbo federacijai“. Miesto savivaldybė neimdavo nuomos mokesčio. 1925 m. kovo 10 d. paskelbtos varžytinės miesto sodo nuomai. Nuoma numatyta trejiems metams. Nuomininkui nustatyta nemažai reikalavimų. Jis turėjo suteikti […]

Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais

Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami  sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]

Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“

Ši skulptūra, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 m. skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę. Jai […]

Panevėžio pirmoji pradinė mokykla

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, B. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]

Atkurtas „Panevėžio balsas“

1990 m. liepos 4 d. atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas pakeistas į „Panevėžio balsą“. Šiuo pavadinimu laikraštis ėjo 1924–1935 metais. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie galėjo iš redakcijos pateiktų penkių pavadinimų: „Panevėžio balsas“, „Panevėžys šiandien“, „Panevėžys“, „Aukštaičių kraštas“ ir „Panevėžio tiesa“. Atsiųstose anketose daugelis […]

Panevėžio sporto rūmai

Pagal architekto Jono Putnos projektą šie sporto rūmai Panevėžyje pastatyti 1965 m. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto […]

Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui

Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. […]

Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė

Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro akmuo nurodyta ir 1990 m. išleistoje Rimanto Matulio knygoje „Istoriniai akmenys“. Netrukus „Panevėžio balsas“ pateikė aiškiaregės tvirtinimus, kad prie Nevėžio […]

Pirmasis panevėžiečių pasirodymas Lietuvos radijuje

Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 m. birželio 12 d. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Greitai radijas populiarėjo tarp gyventojų. Aišku buvo ir kritikų. Iš miestelių pasirodydavo straipsniai spaudoje, kad per radiją transliuojamos įvairios filosofų kalbos yra […]

Panevėžio apygardos teismas

1919 m. sausio 16 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai, paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje su daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų paskirtas taikos teisėjas. Panevėžio mieste juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 m. birželio […]

Karas ir literatūros almanachas „Vagos“

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien nedaug žinoma apie šio almanacho leidybą. Knygų leidyklą įkūręs Jonas Vytautas Narbutas pokaryje sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėjimo. Jis buvo karo metais Panevėžyje ėjusio […]

Panevėžio mažoji kunigų seminarija

1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]

Paskutinė Kauno gubernijos metraščio knyga išleista Panevėžyje

1845–1915 m. Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 m. išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami statistiniai duomenys apie Kauno gubernijos gyventojus, švietimą, ekonomiką, skelbiami straipsniai istorijos, etnografijos, kalbotyros klausimais, yra vertingas istorijos šaltinis apie tuometinį […]

Panevėžio kino teatrai XX a. 5 deš.

Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 m. liepos 22 d. sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai nuspręsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Panevėžio apskrities kinofikacijos skyrius. Respublikinės Kinofikacijos valdybos prie Lietuvos SSR sprendimu viršininku paskiriamas Chmelevskis Ipolitas Ipolitovičius, buhalteriu – Norbertas Liudkevičius. Direktoriui mokama 900 rublių, […]