Marijonų koplyčia sovietmetyje

Apie Panevėžio marijonų vienuolyno Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo koplyčią sovietmetyje žinoma labai nedaug: uždaryta 1949 m., joje buvo archyvas, vėliau vaikų dailės mokyklos salė. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad marijonų vienuolynas ir koplyčia Agronomijos (dabar Marijonų) gatvėje buvo nacionalizuota 1948 m. Po metų koplyčia palikta be kunigo ir uždaryta. Jos inventorius […]

Panevėžio miškų technikos mokykla

1921 m. Mykolas Konkulevičius ėmė Panevėžyje organizuoti miškų technikos kursus, kurie vėliau išaugo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Jis tapo šios mokyklos direktoriumi. M. Konkulevičius gimė 1878 m. rugpjūčio 25 d. Savo jaunystę praleido Pranionių dvare, kur jo tėvas Povilas dirbo Kerbedžio dvarų prižiūrėtoju. Motina Petronėlė Kliučinskaitė buvo kilusi iš valstiečių. M. Konkulevičius mokėsi Panevėžio realinėje […]

Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. buvo įsteigta Povilo Puzino skolinamoji kasa. Ją P. Puzinas įsteigė kartu su Černiausku. Ji veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Jos steigėjai dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir […]

Kur Panevėžyje gyveno Balys Sruoga?

Rašytojas Balys Sruoga 1906–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Šį jo gyvenimo laikotarpį leidinyje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727–2002“ aprašė Vytautas Baliūnas. Jis pateikė duomenų ir apie rašytojo Panevėžyje gyventą vietą. Vytautas Baliūnas rašo, kad B. Sruoga gyveno šalia mokyklos pas gimines Verbickus, kurių didelis medinis namas buvo Respublikos gatvėje dabartinio miesto sodo šiaurinėje dalyje, […]

Šaulių sąjungos Panevėžio rinktinė

Lietuvos šaulių sąjunga tarpukario Lietuvoje nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Vienas iš šaulių sąjungos kūrimo iniciatorių buvo žymus lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius. 1919 m. birželio 27 d. M. Šalčiaus redaguojamame laikraštyje „Saulėtekis“ pasirodė skelbimas valstybės tarnautojams steigti „Plieno batalioną“, kurio nariai turėtų mokytis karinių dalykų. Kauno valstybės įstaigų tarnautojų susirinkimas įvyko […]

Pirmoji rašytinė žinia apie Upytės žemę

1254 m. balandžio mėnesio Livonijos ordino, Rygos arkivyskupo ir kapitulos akte dėl Žiemgalos žemių padalijimo pirmą kartą paminėta Upytės žemė. Jame nurodoma, kad Rygos arkivyskupui atitekusios dvi dalys Upmalės žemės yra tarp Nemunėlio ir Mūšos abiejose pakrantėse iki Upytės ir Šiaulių žemių ribų. Kaip parodė Onos Maksimaitienės atlikti istorijos šaltinių tyrinėjimai, tai seniausias dokumentas, kuriame […]

„Vienybės“ klubas Panevėžyje

Vienas garsiausių klubų, kuris tarpukario Panevėžyje organizavo visapusišką kultūrinę veiklą, buvo „Vienybės“ klubas. Jis savo veiklą pradėjo dar 1909 m. Vienas jo organizatorių buvo gydytojas Kazimieras Sliekas, vaistininkas V. Katelė ir dvarininkas S. Karpis. Įvairių karų laikotarpiu klubo veikla buvo nutrūkusi. Klubas „Vienybė“ atkurtas 1920 m. gruodžio 31 d. Organizacijos įstatai įregistruoti 1920 m. gruodžio 13 d. Įstatuose […]

Apie pedagoginio instituto įtaką Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui 1939 m.

1939 m. kovo 22 d. nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje veikęs pedagoginis institutas buvo atkeltas į Panevėžį. Tai buvo dvimetė aukštoji mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus visai Lietuvai. Apžvelkime, kokią įtaką to meto Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui padarė šis institutas, išbuvęs čia vos pusmetį. Iš istorinės literatūros apie į Panevėžį perkeltą pedagoginį institutą […]

Paminklo nužudytiems Panevėžio apskrities ligoninės gydytojams atidengimas (1943 m.)

1941 m. iš birželio 25 d. į birželio 26 d. Panevėžyje, NKVD-NKGB būstinės rūsyje Vasario 16-osios g., besitraukiančių sovietinių saugumiečių ir raudonarmiečių nukankinti trys Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai: Juozas Žemgulys, Stasys Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji sesuo Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė ir trys miesto įstaigų darbuotojai: „Maisto“ technikas Vilhelmas Vaišvila, geležinkelietis Kazimieras Šlekys, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto […]

Iš atsiminimų apie Panevėžio herbo pakeitimą

Iki 1993 m. Panevėžio miesto herbas buvo du sukryžiuoti linų pėdai ir arklas, pavaizduoti dviejuose suapvalinto skydo laukuose. Jei ne pačių panevėžiečių iniciatyva herbą pakeisti, jis toks būtų buvęs ilgiau. Kalbų, kad šį sovietmetyje patvirtintą herbą reikia peržiūrėti, buvo dar atgimimo metais. Oponentų argumentai: linų pėdai ir arklas yra ne miesto, bet kaimo simbolika. Maža […]

Panevėžio muzikos mokykla

1944 m. rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome iš Mykolo Karkos atsiminimų, spausdintų sovietmetyje ėjusioje „Panevėžio tiesoje“. Keletą su mokyklos įkūrimu susijusių dokumentų pavyko rasti Lietuvos ypatingajame archyve. […]

Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda

Šiandien daugiau žinoma apie antrąją šios kuopelės parodą, vykusią 1926 m. Ji įrašyta į 1900–1929 m. lietuvių dailės parodų sąrašą. Išleistas parodos katalogas skelbiamas Panevėžio kraštotyros muziejaus skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje. Pirmoji Panevėžio meno mėgėjų kuopelės paroda buvo surengta 1925 m. birželio 6–20 d. Ji vyko Panevėžio 1-oje pradžios mokykloje Marijos gatvėje (dabar A. Smetonos […]

Paminklas savanoriams Panevėžio katedros kapinėse

1918 m. vasario 16 d. atkurta Nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tuo metu tebevyko pirmasis pasaulinis karas. Lietuvai ginant Nepriklausomybę reikėjo kovoti net su trimis grėsmingais priešais. Lietuvos valstybę gynė savanoriai iš visos šalis, daug jų žuvo kovose. Panevėžio krašto ir kitų vietovių žuvę savanoriai palaidoti Panevėžio katedros kapinėse. Pagal gatvės pavadinimą jos dažnai vadinamos Ramygalos gatvės […]

Karaimai Panevėžyje (1918–1940 m.)

Lietuvos karaimai – išeiviai iš Krymo. Juos atsigabeno Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po karų su mongolais-totoriais. Viena iš karaimų bendruomenių buvo įkurta Trakuose, vėliau jie įsikūrė ir kitose vietovėse. Karaimai tuo metu garsėjo kaip puikūs kariai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos gynėjai. Pagal 1897 m. surašymo duomenis Kauno mieste ir apskrityje gyveno 15 karaimų, Ukmergės […]

Panevėžio realinė mokykla evakuacijoje

1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos veikla evakuacijoje nežinoma. Ieškant Panevėžio realinės mokyklos pėdsakų Rusijoje, buvo išsiųsti užklausimai į Novgorodo ir Tulos sričių valstybinius archyvus. Jei […]

Paminklas „Laisvės daina“

Šis paminklas pastatytas sovietmetyje prie Vilniaus-Velžio kelio sankryžos. Skulptūra vaizduoja moterį, aukštyn pakeltose rankose laikančią laisvės vėliavą. Paminklo autorius – skulptorius Antanas Dimžlys (1920–2010), architektas Tautvydas Miknevičius. 2006 m. išleistoje prisiminimų knygelėje „Kelionė į skulptūros pasaulį“ Antanas Dimžlys rašė, kad skulptūra „Laisvės daina“ Panevėžyje buvo pastatyta neiškart, tiktai 1974 m. liepos mėnesį, ir visiškai kitoje […]

Salomėja Nėris Panevėžyje (1934–1936 m.)

Salomėja Bačinskaitė gimė Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Tėvas – pažangus ūkininkas, bendravęs su knygnešiais, bet kartu simpatizavo socialistinėms idėjoms, motina – pamaldi ir religinga. Gimnazijos ir studentiškais metais Salomėja Bačinskaitė dalyvavo ateitininkų organizacijos veikloje, vėliau jos pasaulėžiūra keitėsi. Besimokydama gimnazijoje pradėjo kurti pirmuosius eilėraščius. Salomėja Bačinskaitė į Panevėžį atvyko 1934 m. […]

Bernardo Bučo Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje

Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis kilęs iš gausios šeimos – 5 brolių ir 2 seserų. Bernardas – vyriausias vaikas – mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 m. Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas […]

Vaistinės Panevėžyje (1918–1940 m.)

Seniausia Panevėžio vaistinė įsteigta Engelmano 1795 m. Turgaus aikštėje. 1867 m. atidarytas tos vaistinės filialas Panevėžio priemiestyje Mikolajeve. Šis filialas buvo laikomas antrąja vaistine Panevėžyje. Jai vadovavo provizorius Petras Varevičius. Vėliau Engelmano vaistinę perėmė E. Giršfeldas. 1867 m. gruodžio 22 d. Panevėžyje atidaryta Dominyko Reingardo vaistinė. Miesto valdžia gerbė vaistininkus ir vertino jų darbą. XIX a. Panevėžio […]

Blaivybės ir atgimimo kryžius

Pastatytas 1990 m., kai Panevėžyje birželio 9 d. buvo pasitiktas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio iš Vilniaus į Kryžių kalną nešamas kryžius. Panevėžiečių pastatytą kryžių sukūrė kunigas Algis Neverauskas, Gediminas Vasiliauskas ir Erikas Urbonavičius. Tuomet tautinio atgimimo metais kryžius buvo pastatytas Vilniaus g. skvere. Bet vėliau jam čia vietos neliko. Sklypas, kur kryžius stovėjo, buvo grąžintas […]

Apie Juozą Miltinį ir naujų teatro rūmų statybą

Šie nauji teatro rūmai pastatyti 1967 m. Architekto Algimanto Mikėno jie suprojektuoti atsižvelgiant į režisieriaus Juozo Miltinio reikalavimus. Šįkart pažvelkime ką apie naujų teatro rūmų statybą byloja Panevėžio apskrities archyvo dokumentai. 1940 m. Panevėžyje įkurtam teatrui vienintelė tinkama patalpa buvo sovietinės valdžios nacionalizuoti šaulių namai su teatro sale. Pastatą pritaikant teatro reikmėms, pokaryje praplėsta scena […]

Reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas

1614 m. Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti. Iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą. Mena Upytės pavieto teisminio-administracinio centro perkėlimą į Panevėžį Geresnėje geografinėje vietoje įsikūręs Panevėžys Upytės pavieto centru tapo po 1564–1566 […]

Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas

Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado XIX a. antroje pusėje. Apie 1880 m. Povilas Puzinas kartu su Černiausku įsteigė skolinamąją kasą, kuri veikė iki XX a. pradžios. 1881 m. Panevėžio mieste įsteigta Panevėžio tarpusavio kredito draugija. Ją įsteigė dvarininkai: Naujamiesčio – Butrimas, Raguvėlės – Komaras, Pajuosčio – Meištavičius. Vėliau prie jos prisidėjo ir turtingesni žydai. Panevėžio tarpusavio kredito draugija išdavinėjo […]

Kovos su bolševikais dėl Panevėžio 1919 m.

1919 m. gegužės 19 d. po ilgų carinės priespaudos, kaizerinės Vokietijos, Raudonosios armijos okupacijos metų Panevėžio miestas tapo laisvas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Panevėžio krašto savanorių, ypatingai nusipelniusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, istorija. 1918 m. Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Didysis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir jos […]