Portalas krašto istorijai ir kultūrai pažinti
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
„Panevėžio balse“ (1934 01 07) buvo paskelbta žinutė, kurioje priekaištauta dėl į miestą prekiauti atvykstantiems ūkininkams nesudarytų gerų poilsio sąlygų: „Prie malkų turgaus pristatyta kelios dešimtys būdelių prekybos reikalams. Pardavinėjama čia įvairios smulkios prekės ir valgomieji produktai. Užkulisyje slaptai šinkuojama degtinė ir net naminis alus – šamarlakas. Neblogą prieglaudą čia randa „panelės“, kurios čia bando […]
1934 metų pradžioje Panevėžio miesto savivaldybėje buvo užregistruota 1 000 bedarbių. Tuo metu mieste gyveno apie 23 000 gyventojų, taigi, maždaug kas 23-ias buvo bedarbis. Savivaldybė įvairiais viešaisiais darbais – gatvių grindimu, kelių statyba, griovių kasimu – nors kelioms dienoms per savaitę aprūpindavo bent po 600 žmonių. 2021 metų pradžioje Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo skyriuje […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Šią savaitę švenčiame vieną svarbiausių mūsų Valstybės švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Įdomu, kad 1924 metais panevėžiečiams Vasario 16-oji buvo netgi dviguba šventė – tą dieną pasirodė ir pirmasis miesto laikraščio „Panevėžio balsas“ numeris. Leidinys prisistatė kaip „savaitinis politikos, ekonomijos, visuomenės ir literatūros laikraštis“, redaktoriumi-leidėju pasirašė Stasys Liutkevičius. Savaitraštis leistas ketvirtadieniais, jo kaina – […]
2021 metais panevėžiečiai menininkai Vaida Andrijauskaitė ir Dan Hermouet buvusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje sukūrė meninį-istorinį projektą „Dabarties Ekranas“. Jame atskleidė laikmetį, kai viena žymiausių šalies įmonių „Ekranas“, veikusi 1962–2006 metais, gamino spalvinius kineskopus Sovietų Sąjungos ir Vakarų Europos rinkai. Projekto metu buvo užrašyti buvusių gamyklos darbuotojų atsiminimai. Pateikiame atsiminimų ištrauką, pavadinimu „Dievų miškas“: „Jei žemėj […]
Kad panevėžiečiai neabejingi žiemos teikiamoms pramogoms rodo ir mieste labai populiari, nuo 2016 metų veikianti Panevėžio ledo arena, šiųmetį žiemos sezoną pradėjusi dar praėjusių metų spalio mėnesį. Arenoje treniruojasi ir šauni mūsų miesto ledo ritulio klubo „Olimpas“ komanda. Pristatydamas ledo arenos 2021–2022 metų sezoną jos vadovas Artūras Blažinskas teigė, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas figūriniam […]
Kada mieste atsirado pirmieji elektros generatoriai tikslių duomenų nėra, tačiau žinoma, kad 1910 metais pradėję veikti kino teatrai elektros energiją jau naudojo. Ją turėjo ir kai kurios lentpjūvės. 1912 metais Zalmano Rabinovičiaus malūne pradėjo veikti maža nedidelio galingumo elektrinė, elektros energija aprūpindavusi ne tik malūno įrenginius, bet ir tiekusi elektrą panevėžiečių namams miesto centre. 1913 […]
Objekto panaudojimo teisės: CC BY
Kasmet, prasidėjus atostogų sezonui, panevėžiečių automobilių vilkstinės Klaipėdos gatve patraukia link pajūrio. Šiai, vienai iš pagrindinių, magistralinei miesto gatvei pavadinimas suteiktas ne vien todėl, kad tai vienintelis miestiečių kelias į uostamiestį. Pasiūlymą Smilgių gatvę pervadinti Klaipėdos vardu miesto savivaldybei pateikė Panevėžio šauliai. 1924 metų sausio 9 dieną Panevėžio miesto taryba svarstė Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Tarpukariu Panevėžys garsėjo savo orkestrais. Juos turėjo gaisrininkai, šauliai, jaunalietuviai, Panevėžio valstybinė vyrų bei lenkų gimnazijos, akcinė bendrovė „Maistas“, kitos įstaigos ir organizacijos. Apie vieną tokių mėgėjiškų orkestrų sužinome iš „Panevėžio balse“ (1934 01 07) paskelbtos tokio turinio žinutės: „Lietuvos darbo federacijos Panevėžio miesto skyrius praneša visuomenės žiniai, kad buvusis skyriaus orkestras už blogą su […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė virtualią galeriją „Panevėžio pastatai – kultūros paveldo objektai“. Joje rasite į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktus tiek pavienius statinius, tiek ir jų kompleksus. Seniausias mūsų miesto pastatas statytas 1614 metais. Tai buvęs Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvas. Vėliausiai – 1961 metais – pastatytas paveldo statusą turintis […]
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka sukūrė interaktyvų testą „Kaip mūsų protėviai nenaudėlius vadino?“ Jį spręsdami pasitikrinsite, kaip gerai žinote šiaurės panevėžiškių patarmėje naudotus ir tebenaudojamus neigiamus asmenų apibūdinimus bei sužinosite jums galbūt dar negirdėtų. Kokiais vaizdingais pavadinimais mūsų krašto žmonės apibūdindavo tinginį, šykštuolį ar pikčiurną? Kokias neigiamas savybes turintieji nusipelnydavo būti pavadinti šniurkšla, činčiberyne […]
Vietovardžių metams pažymėti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka sukūrė interaktyvų žaidimą „Panevėžio krašto vandens ir žemės vardai“. Jį žaisdami pasitikrinsite kaip gerai žinote Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių ir vandens telkinių pavadinimus bei sužinosite jums galbūt dar negirdėtų. Žaidimą rasite portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ viršutinės meniu juostos punkte „Interaktyvūs žaidimai“. Apie Vietovardžių metus Senieji vietovardžiai […]
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I aukšto ekspozicijų stenduose eksponuojama paroda „Panevėžio veido dėlionė: amžininkų atsiminimai apie Panevėžį“. Tai to paties pavadinimo virtualios parodos pagrindu parengta plakatų paroda, kurioje pateikiame septynių autorių – mūsų kraštiečių Arvydo Šliogerio, Giedrimundo Gabrėno, Giedros Radvilavičiūtės, Donato Puslio, Vandos Zaborskaitės, Mykolo Sluckio ir Jono Strielkūno tekstų, skirtų Panevėžio miestui, […]
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka įsigijo Lietuvių istorijos instituto išleistą žymaus XIX a. pabaigos lenkų etnologo ir etnografo, paprotinės teisės tyrėjo Jono Vitarto rinktinių raštų I-ąjį tomą (Vitartas, Jonas Mykolas. Rinktiniai raštai. Vilnius, 2017, T. 1. 384 p.). Leidinys skiriamas susipažinti su autoriaus asmenybe ir dviejų svarbiausių etnologinių studijų – „Lietuvių liaudies paprotinės teisės […]
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka įsigijo paskutinį – trečiąjį – skaitytojų pamėgto leidinio „Kupiškėnų enciklopedija“ tomą. „Kupiškėnų enciklopedija“ – regioninė enciklopedija, skirta Kupiškiui ir Kupiškio kraštui. Ją išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Leidinys pradėtas rengti 1999 metais. Pirmasis tomas pasirodė 2006-aisiais, antrasis – 2012-aisiais, trečiasis – 2017 metais. Tai pirmoji Lietuvoje tokios apimties nedideliam […]
Bendrame Lietuvos ekonomikos kontekste Panevėžio apskrities verslo ir pramonės įmonių veikla visuomet buvo ryškiai matoma, reikšminga ji ir 2016-aisiais. Tai rodo gausios publikacijos spaudoje, kuriose rašyta apie mūsų regiono įmonių bei joms vadovaujančių darbuotojų veiklas, pasiekimus, planuojamas perspektyvas. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šią informaciją surinko, susistemino ir parengė elektroninį leidinį – bibliografijos rodyklę […]
Leidykla „Versmė“ kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi parengė ir išleido knygą „Kupiškis. Naujausi moksliniai lokaliniai tyrimai“ (2016). Tai jau 32-oji leidyklos lokalinių monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ knyga. Ji skiriama Kupiškio 535-osioms metinėms, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, kitoms reikšmingoms šalies istorijos sukaktims.
Panevėžio kolegija išleido knygą „Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“ (Panevėžys, 2016). Leidinio sudarytojos – Lionė Lapinskienė, Vilija Raubienė, Rimanta Pagirienė. Knyga skirta Panevėžio mokytojų seminarijos bei vėliau mieste veikusių pedagogų rengimo įstaigų istorijai atskleisti, pristatyti jų absolventus, bei jose dirbusius mokytojus.
2016 m. gruodžio 9 d. sukanka 100 metų, kai Vitebsko gubernijos Domopolio mieste (Baltarusija) gimė chirurgas traumatologas, ortopedas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Leonas Karolis Petkevičius, rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės sūnėnas, jauniausiojo brolio, taip pat gydytojo, Leono Aleksandro Petkevičiaus sūnus.
Panevėžys pelnytai didžiuojasi turintis pasauliniam sporto elitui priklausančių sportininkų. Simona Krupeckaitė, Vilija Sereikaitė, Vitalijus Karpačiauskas, Justinas Kinderis, Diana Žiliūtė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės, Darius Grigalionis, Danas Rapšys – šie ir dar daugiau sportininkų, iš mūsų miesto kilusių ar jį savo gyvenimui pasirinkusių, yra tikros sporto žvaigždės, atstovavusios, ar tebeatstovaujančios Lietuvai įvairiose aukščiausio rango sporto varžybose.
Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyrius Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai dovanojo du leidinio „Panevėžio eksperimentinės kūrybinės dirbtuvės“ (Panevėžys, 2016) egzempliorius. Leidinyje pristatytas 2015–2016 m. Skyriaus vykdytas to paties pavadinimo projektas.
Bibliotekos centrinių rūmų I-ojo aukšto ekspozicijų erdvėse parengta nauja paroda „Leidiniai apie Panevėžio kraštą ir kraštiečius: ką įsigijome 2015-aisiais“. Parodoje eksponuojamos turiniu ar autoryste su mūsų kraštu susijusios knygos, Panevėžio apskrityje leidžiami žurnalai. Leidiniai – pačiomis įvairiausiomis temomis: Panevėžyje vykusių konferencijų pranešimų rinkiniai, leidiniai krašto istorijos, meno temomis, monografijos apie mūsų kraštiečius, jų pačių atsiminimų […]
Panevėžio kraštotyros muziejus išleido mūsų miesto kultūros istorijai svarbų leidinį – Panevėžio miesto vaizdų albumą „Senasis Panevėžys. Henriko Grinevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcija“ (2015). Albume pristatomas vieno žymiausių Lietuvos kolekcininkų Henriko Grinevičiaus (1924–1998) Panevėžio miesto fotografijų ir atvirukų iki 1940 metų rinkinys. Solidus vaizdų albumas (publikuojami 239 atvirukai ir fotografijos) pateikia plačią miesto panoramą, supažindina […]
