1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuota nauja valdžios institucija – atkurtas Vykdomasis komitetas. Šiam prižiūrint veikė Švietimo ir kultūros skyrius, organizavęs kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo vedėjas, pastarojo alga tuo metu siekė 900 rublių, taip pat dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Švietimo ir kultūros skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje – toje pačioje, kurioje veikė […]
Žyma: Panevėžys
Panevėžio lenkų gimnazijai – 100
2019 m. vasario 7 d. sukanka 100 metų, kai Panevėžyje veiklą pradėjo Lenkų gimnazija. Iki Pirmojo pasaulinio ir karo metais Panevėžyje tautinės mažumos turėjo tik pradines mokyklas. Vokiečiams traukiantis iš miesto, pirmieji kurti gimnaziją sukruto lenkai. Lenkų kultūros ir švietimo draugija „Oswiat“ apjungė iniciatyvių inteligentų pastangas mokyklai atidaryti. Į miestą atėjus bolševikams, šios draugijos narys, […]
Regioninis finansavimas – ir miesto kultūros projektams
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino tolygios kultūrinės raidos projektų regionuose sąrašą. Panevėžio apskričiai išdalyta 339 090 Eur. Finansuota ir 10 Panevėžio miesto projektų. 15 970 Eur XXII Panevėžio tarptautiniam keramikos simpoziumui gavo Dailės galerija, 4220 Eur konferencijai „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“ – Kraštotyros muziejus, 5 310 Eur projektui „Mano mokytojas kinas“ – kino centras „Garsas“, 3980 Eur XVIII tarptautiniam vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivaliui […]
Vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.
1942-aisiais Antrasis pasaulinis karas Lietuvos teritorijoje jau vyko antrus metus. Lietuvos teritorija okupuota vokiečių kariuomenės buvo metus laiko. Panevėžio miestas taip pat valdytas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų. 1942 m. gegužės 2 d., paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro Kubiliūno potvarkį Nr. 4457, prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas priverstiniams darbams į Vokietiją. Šis procesas, prasidėjęs dar 1941 metais, […]
Sanitarinis automobilis Panevėžyje
Raudonojo kryžiaus draugija Lietuvoje įsteigta 1919 m. sausio 12 d. Ši organizacija kūrė ligoninių tinklą Lietuvoje. 1919–1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė veikė ir Panevėžyje. Joje buvo gydomi Nepriklausomybės kovose sužeisti Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pasibaigus Nepriklausomybėms kovoms ši ligoninė iš Panevėžio iškelta. 1938 m. lapkričio mėn. Raudonojo kryžiaus draugija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė sanitarinį automobilį. Tuo […]
Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metas
Lietuvos Respublikos Seimas skatindamas mus suvokti prieš 100 metų vykusių Nepriklausomybės kovų svarbą, pagerbdamas kovojusiųjų ir žuvusiųjų už laisvę atminimą, paskelbė 2019-uosius Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Kviečiame apsilankyti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės kovos Panevėžio krašte“ ir sužinoti, kas 1919 m. sausio–gegužės mėn. vyko Panevėžyje ir jo apylinkėse. Parodoje […]
Iš Panevėžio „Cido“ arenos dviračių treko istorijos
Rengiantis Europos krepšinio čempionatui, vykusiam Lietuvoje 2011 metais, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo pastatytos naujos sporto arenos. Panevėžio „Cido“ arena dėl joje suprojektuoto ir įrengto dviračių treko tapo išskirtinė. Apžvelkime jau spėtą pamiršti dviračio treko atsiradimo istoriją, puoselėtas viltis ir jo nepatogumus. Kad Panevėžyje reikia pastatyti universalią sporto areną, nuspręsta buvo dar 2004 metais. […]
Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920–1940 m.
Siekiant įsteigti departamentą, buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais rūpinosi Krašto apsaugos ministerija, joje veikė Žvalgybos skyrius. Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 m. spalio 27 d. 1919 m. sausio 19 d. Vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas kriminalinės srities reikalams tvarkyti. 1923 m. politinio sekimo pareigos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Dar 1920 m. atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės […]
Panevėžiečių iškelta tautinė trispalvė plevėsuoja jau 30 metų
Tuomet 1988 m. spalio 21-osios penktadienio vakarą aikštėje prie Dramos teatro susirinko tūkstančiai panevėžiečių. Sovietmetyje Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis Trispalvė buvo uždrausta, o ją slapta iškėlusieji persekiojami ir griežtai baudžiami. Viešai suplevėsuoti ji galėjo tik prasidėjus Lietuvos atgimimui. Sąjūdžiui reikalaujant uždraustus tautos istorinius simbolius įteisinti, 1988 m. spalio 7 d. tautinė trispalvė buvo oficialiai […]
Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.
1940 m. vyko nemažai švietimo srities reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, kuriems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriaus vadovo pareigos suteiktos E. Levinskui. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), nepilna suaugusiųjų gimnazija, buvo kuriama progimnazija, kurioje dėstyta […]
Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema
Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]
Prisimenant, kad buvome Lietuvos kultūros sostinė
2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 m. pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų ar miestelių pagal pateiktas paraiškas konkurso būdu vieniems metams išrenkamas kultūros sostine ir jame tais metais rengiami regiono kultūrą puoselėjantys […]
Panevėžio žydų kapinės
Remiantis kai kuriais duomenimis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo XVII amžiaus. Maždaug tuo metu šios tautos atstovų galėjo būti palaidota pirmą kartą. Kapinės kūrėsi Sietyno gatvėje, tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Didesnė žydų bendruomenė Panevėžyje susikūrė tik XVIII amžiaus pabaigoje. Pavienių tyrinėtojų teigimu, kapinėse 1872–1940 m. palaidoti 6 934 asmenys. Buvo laidojama ir iš aplinkinių miestelių, kapinėse […]
Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Panevėžio futbolininkams“
Skulptūra „Panevėžio futbolininkams“ stovi prie „Aukštaitijos“ stadiono ir buvo pastatyta 2005 metais. Skirta tais metais Lietuvos čempionų titulą iškovojusiai Panevėžio futbolo komandai „Ekranas“. Vėliau Panevėžio futbolininkai šį titulą laimėjo dar penkis kartus iš eilės. Nuo 1999 m. Lietuvos futbole dominavo FBK Kaunas. Šis Kauno futbolo beisbolo klubas Lietuvos futbolo A lygos čempionatuose 6 kartus iš […]
Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.
Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Šiose pareigose buvo įsitvirtinę daug žydų kilmės asmenų. Prekybos mokyklos Lietuvoje, kartu ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta atidaryti Panevėžyje, į šį miestą turėjo persikelti […]
Lietuvos katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Panevėžio regionas 1918–1940 m.
Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ – turbūt gausiausia Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais veikusi jaunimo organizacija. Itin aktyvūs buvo Panevėžio krašto pavasarininkai, pastarieji laikomi vienais stropiausių lietuviškumo propaguotojų Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga „Pavasaris“ įsikūrė slapta 1912 metais, steigimo iniciatoriai – ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 m. gegužės mėnesį organizacijos iniciatyva pradėtas leisti žurnalas „Pavasaris“. 1914 m. […]
Paroda mūsų miestui
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I aukšto ekspozicijų stenduose eksponuojama paroda „Panevėžio veido dėlionė: amžininkų atsiminimai apie Panevėžį“. Tai to paties pavadinimo virtualios parodos pagrindu parengta plakatų paroda, kurioje pateikiame septynių autorių – mūsų kraštiečių Arvydo Šliogerio, Giedrimundo Gabrėno, Giedros Radvilavičiūtės, Donato Puslio, Vandos Zaborskaitės, Mykolo Sluckio ir Jono Strielkūno tekstų, skirtų Panevėžio miestui, […]
Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius
Portalo „Panevėžio kraštas virtualiai“ rubrikoje „Panevėžio jubiliejinių datų kalendorius“ jau skelbiamos 2019 metų sukaktys. Kviečiame susipažinti su kitais metais Panevėžio krašte minėtinomis datomis. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos, nutarė 2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Prisiminkime kovas dėl Panevėžio, vykusias 1919 m. […]
Papildyta virtuali galerija „Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse“
Lietuviai jau daug šimtmečių puoselėja kryžių statymo tradiciją. Lietuvos kryždirbystė 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės buvo statomi miestelių aikštėse, kaimuose, pakelėse, kapinėse, bažnyčių šventoriuose. Šiandien Panevėžį puošia daugiau kaip 40 šių liaudies meno kūrinių. Juos sukūrė žinomi tautodailininkai – Adolfas Teresius, Algirdas Varžinskas, Donatas Jasinevičius, […]
Atsiminimų apie Panevėžį virtuali paroda
Naujoje portalo rubrikoje „Panevėžio veido dėlionė“ parengta virtuali paroda „Amžininkų atsiminimai apie Panevėžį nuo XIX a. vidurio iki šių dienų“. Parodoje pristatome 30-ties autorių atsiminimų apie Panevėžį, publikuotų įvairiuose leidiniuose, rinkinį. Tekstuose, rašytuose nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, atsiskleidžia kiekvieno iš autorių santykis su šiuo miestu – vieniems tai gimtoji vieta, kiti čia mokėsi, […]
Panevėžio miesto vežikai 1918–1940 m.
Ilgą laiką Panevėžio mieste pagrindinė transporto priemonė buvo arklių traukiami vežimai. Vežikai buvo skirstomi į lengvuosius ir sunkiuosius. Pastarieji perveždavo įvairius krovinius. Sunkieji vežikai turėjo padėti ir gaisro metu. Jie buvo įpareigoti savo transportu vežioti vandenį į gaisravietę. Už tai jiems mokėta papildomai – į gaisro vietą atvežę vieną statinę vandens, gaudavo 3 litus. 1923 […]
Virtualioje parodoje – Panevėžio apskrities tiltai
Tęsdama virtualių parodų ciklą, skirtą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė virtualią parodą „Nepriklausomybės kelius jungiantys tiltai: 1918–1940 m. Panevėžio apskrityje statyti tiltai“. Paroda skelbiama pasitinkant Lietuvos Valstybės dieną – šventę, simbolizuojančią istorinį ir nacionalinį šalies vientisumą. Atkūrimo jubiliejų švenčianti valstybė tiesia tiltus tarp praeities ir ateities, tarp Lietuvos […]
Pieta „Atgimusiai tautai“
Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]
Filmas „Nei šis, nei tas“ ir kelias į pripažinimą
Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta. Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. […]