Kasmet rengiama Panevėžio gimtadienio šventė yra svarbiausias ir didžiausias miesto renginys. Pasitelkę archyvų dokumentus, pamėginkime atsekti šios jau daug metų vykstančios šventės ištakas. Mūsų kraštietė istorikė Ona Maksimaitienė Panevėžio įkūrimo datą nustatė 1961 metais. Miesto gimimo liudijimu tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio 1503 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo raštas Ramygalos bažnyčiai. […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (60)
- Ekonomika (8)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (11)
- Kariuomenė (23)
- Kultūra (24)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (43)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (18)
- Skulptūra (24)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (14)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (7)
- Šventės. Renginiai (11)
- Švietimas (41)
- Tautinės mažumos (15)
- Teisinės įstaigos (5)
- Transportas (8)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (115)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (4)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Istoriniu tapęs balčikoniečių kreipimasis į Panevėžio miesto valdžią
Šį kreipimąsi anuometinės Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai surašė 1992 m. kovo 20 d. Po savaitės Panevėžio miesto taryba turėjo priimti sprendimą, ar leisti Lietuvos krikščioniškajam labdaros fondui Panevėžyje steigti Laisvųjų menų kolegiją. Dėl protestantiško labdaros fondo steigiamos kolegijos priešinosi katalikų bendruomenė, raginama dvasininkijos. Savo peticijoje Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos mokiniai rašė, kad jiems […]
Išradėjų ir racionalizatorių indėlis tobulinant Panevėžio įmonių darbą. XX a. 6-asis deš.
Bėgant metams ir keičiantis ekonomikos lygiui, Panevėžio įmonėse buvo nuolat diegiamos technologijų naujovės. Pasidairius po XX a. 6 dešimtmečio Panevėžį galima buvo išvysti keistų, šiuolaikinio žmogaus požiūriu, dargi juokingų dalykų. Tuomet ypač populiarus buvo išradėjų-racionalizatorių sąjūdis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai buvo skatinami tobulinti ir gerinti gamybinius procesus. Gamyboje sėkmingai pritaikius racionalizacinį pasiūlymą, jo autoriui […]
Panevėžio pramonė nacių okupacijos ir pirmaisiais pokario metais
1941–1944 m. nacių okupacijos metais Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas. 1941 m. spalio 18 d. Reicho komisaras Rytų kraštui Adrianas Teodoras von Rentelnas pasirašė įsakymą ūkininkams gyvulius parduoti tik šiai akcinei bendrovei. Čia buvo apdirbama aviena, jautiena ir kiauliena, gaminami rūkyti mėsos gaminiai, sūdyti ir rūkyti lašiniai, […]
Akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ fabrikas Panevėžyje 1933–1940 metais
1853 m. Kaune Vislicio įsteigtas pirmasis muilo fabrikas Lietuvoje. Vėliau atsirado daugiau muilo dirbtuvių ir fabrikų. Įsisteigus muilo sindikatui, labai pakilo muilo kainos. Muilo kokybė pablogėjo, o muilo gabaliuko kiekis sumažėjo. Tada „Pieno centro“, „Lietūkio“ ir Panevėžio „Maisto“ iniciatyva suorganizuota „Lietuvos muilo“ bendrovė, kurios steigiamasis susirinkimas įvyko 1933 m. sausio 2 dieną. Į valdybą išrinkti […]
Iš Panevėžio sporto mokyklos-internato istorijos
1965 m. rugsėjo 1 d. Panevėžyje vietoje bendro lavinimo mokyklos-internato duris atvėrė internatinė sporto mokykla, kurioje mokėsi ir sportavo geriausi Lietuvos sportininkai. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1960 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 369 buvo leista 4-osios vidurinės mokyklos patalpose (Liepų alėja 2) organizuoti mokyklą-internatą su sustiprintu chemijos dėstymu. 4-oji vidurinė […]
Restoranai, barai, kavinės Panevėžyje 1920–1940 metais
Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Omenyje turėti restoranai. 1925 m. miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 m. net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos. 1924 m. Panevėžio traktieriai sumokėjo 70 tūkst. mokesčių, […]
Pasipriešino sprendimui nugriauti rašytojos namą
Iškilios mūsų krašto rašytojos Gabrielės Petkevičaitė-Bitės atminimą menantis namas Panevėžyje P. Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18 dar sovietmečiu buvo paskelbtas respublikinės reikšmės istorijos paminklu. Prie namo pritvirtinta paminklinė lenta bylojo, kad rašytoja čia gyveno ir kūrė 1932–1943 metais. Šiame name Panevėžio kraštotyros muziejus 1969 m. vasario 28 d. dar buvo įrengęs ir jai skirtą […]
Kaip rankų darbas Panevėžio įmonėse buvo keičiamas mechanizuotu? (XX a. 6 deš.)
Sovietų Sąjungoje (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) buvo skatinama įmonių darbuotojų iniciatyva gamyboje diegiant technines naujoves, taip vadinami racionalizaciniai pasiūlymai. Tokius pasiūlymus pripažindavo ir priimdavo atitinkamų padalinių vadovai. Pasiūlytų ir įdiegtų naujovių autorių nuotraukos kabėdavo įmonių ir įstaigų garbės lentose, jiems būdavo išduodami racionalizacinių pasiūlymų pažymėjimai, mokami atlyginimai, kurių dydis priklausydavo nuo gaunamų rezultatų. […]
Ypatingas būdas darbo našumui kelti sovietmečiu veikusiose įmonėse
Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą gauti kuo geresnių rezultatų, galimybė palyginti savo darbo vaisius, esant vienodoms veiklos sąlygoms. Pirmaujantieji buvo laikomi „darbo pirmūnais“, novatoriais, racionalizatoriais, […]
Sovietmečio gyvenamųjų namų palėpėse – pluoštai valstybinės paskolos obligacijų
Kaip sovietmečiu teigta, milžiniškai ūkinei bei kultūrinei statybai finansuoti reikalingas lėšas valstybė gauna iš socialistinių įmonių ir ūkinių organizacijų sankaupų. Taip pat biudžeto papildomas pajamų šaltinis buvo ir gyventojų lėšos, gaunamos iš valstybinių paskolų. Kaip ir kasmet, siekiant pritraukti gyventojų lėšas grandioziniam penktojo penkmečio planui vystyti 1954 m. Sovietų Sąjungos Ministrų Taryba išleido valstybinę paskolą […]
Plėšinių įsisavinimo vajus Sovietų Sąjungoje
Vadinamosios didžiosios komunizmo statybos Sovietų Sąjungoje buvo laikomos valstybės pasididžiavimu. Objektai glumino milžiniškais užmojais, o „tarybiniai“ žmonės savo valios pastangomis kėsinosi pažaboti net šėlstančią gamtos stichiją. Žinoma, tikroji tokių užmojų kaina buvo kruopščiai slepiama, o plakatuose mirgėjo besišypsančių, vienvaldės komunistų partijos pašauktų „komunizmo statytojų“ veidai. Partija didžiavosi skelbta ideologija, pajėgusia mobilizuoti, išjudinti plačiąsias liaudies mases. […]
Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?
1944–1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės: Metalo apdirbimo dirbtuvė gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius; Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino baldus – stalus, kėdes, spintas rūbams, […]
Panevėžio viščiukų perykla
Panevėžio kraštas visoje Lietuvoje garsėjo savo žemės ūkiu. Smulkiųjų gyvulių augintojų draugija įsteigė Viščiukų peryklą. Faktiškai tai buvo paukštininkų draugija. Šią veiklą rėmė ir Žemės ūkio rūmai. Daugiausia paukštynų buvo Panevėžio apskrityje. Jie sudarė apie 20 procentų visų Lietuvos paukštynų. Viščiukų peryklos įsteigimo pradžia laikoma 1933 m. kovo 23 diena. Iš pradžių tai buvo tik […]
Iš Panevėžio lėlių vežimo teatro istorijos
Šie metai Panevėžio lėlių vežimo teatrui – ypatingi. Teatras švenčia ne tik savo 35 metų gyvavimo, bet ir 30 metų jubiliejų, kai suteiktas miesto teatro statusas. Panevėžio lėlių vežimo teatras – vienintelis toks teatras Europoje. Jis įkurtas 1986 m. režisieriaus Antano Markuckio iniciatyva. A. Markuckis 1983 m. baigė Rokiškio kultūros mokyklą, kurioje studijavo režisūrą. Nuo […]
Žemės ūkio paroda Panevėžyje 1932 metais
Žemės ūkio parodos Panevėžio mieste buvo populiarios dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė naminius gyvulius. Jų laikyti buvo negalima centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai įsigaliojo tik 4 dešimtmetyje. Dalis panevėžiečių ūkininkavimą nurodė kaip savo verslą. 1926 m. Panevėžio mieste buvo 120 ūkininkų. Vėliau mieste dar […]
Panevėžio verslininkų sąjunga 1920–1940 metais
Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 m. įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga „Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Vėliau jų skaičius išaugo iki 70. Panevėžyje jie turėjo urmo sandėlį. 1931 m. Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai, „Biržos“ nariai įsijungė į jos sudėtį ir sudarė Panevėžio […]
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas
Akcinės bendrovės „Maistas“ įsteigimo data yra 1923 m. balandžio 18 d. Steigėjai – broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. 1930 m. liepos mėnesį Panevėžyje prasidėjo fabriko statybos. Fabrikas dažnai buvo vadinamas Panevėžio skerdykla. Fabriką statė brolių Ilgovskių firma iš Kauno. Statybos vyko pagal geodezijos inžinieriaus M. Ratauto ir inžinieriaus P. Markūno projektą. Pastatyti 2 tvartai bekonams […]
Apie Panevėžio miesto garbės piliečio vardą sovietmečiu
Atlikus su šiuo titulu susijusių dokumentų paiešką, nustatyta, kad 1975 m. įsteigtas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas Panevėžį labiausiai išgarsinusiam teatro įkūrėjui ir režisieriui Juozui Miltiniui nebuvo suteiktas pirmajam. Išsiaiškinta, kad sprendimą dėl garbės piliečio vardo įsteigimo miesto taryba buvo priėmusi dar 1969 metais. Nurodyta, kad šis vardas bus suteikiamas asmenims, turintiems ypatingus nuopelnus Panevėžiui. […]
Konservų fabrikas XX a. 5 dešimtmetyje
Panevėžio mieste, Kranto gatvėje, stovi dar cariniais laikais statyti pastatai. Jie mena seną istoriją. Vyresnio amžiaus panevėžiečių akyse šie pastatai asocijuojasi su Konservų fabriku, tačiau cariniais laikais tai nebuvo Konservų fabriko patalpos. Tai buvo valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla, kitaip dar vadinama sandėliu. Kranto gatvėje šie pastatai iškilo apie 1880 metus. Tai tipiškas XIX–XX a. […]
Planavo kapitalinį Laisvės paminklą, o pastatė betoninį Leniną
Pirmaisiais pokario metais sovietinė Panevėžio valdžia pakeisti Laisvės aikštės pavadinimo neskubėjo. Maža to, 1949 m. balandžio 29 d. ji priėmė sprendimą čia „pastatyti kapitalinį Laisvės paminklą 12 metrų aukščio sukomponuojant kartu ir tribūną dvidešimts penkiems asmenims“. Nėra abejonės, kad toks paminklas savo reikšme turėjo būti sovietinis. Sprendime jo pastatymo tikslas nurodytas, kad pagražinti Panevėžio miestą […]
Iš sovietinės ideologijos postulatų: „moksleiviai padės kolūkiečiams auginti kukurūzus“
SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų reformą ir kukurūzų sodinimo kampaniją, […]
Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka“
Po Antrojo pasaulinio karo sovietams reokupavus Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje, kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad daugelis jų buvo ne tik […]
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla
Vaclovas Rauba (g. 1878 m. balandžio 29 d.) savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune skambiu pavadinimu įkurta Rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. 1921 m. įsteigtas šios akademijos filialas Panevėžio mieste. Jis sėkmingai veikė. 1926 m. išsiųstas kreipimasis į Švietimo ministeriją dėl tokios mokyklos atidarymo Panevėžyje. 1926 m. vasario mėnesį leidimas gautas. […]