Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais gimimo data nurodoma 1893-iųjų vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje, Kuldigos apskrityje, Paviluostos vietovėje. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas Kazimieras – apsišvietęs žmogus, vienas iš […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (52)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“
1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, suformuotas organizacinis komitetas, jo pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Oficialia Panevėžio skyriaus įsteigimo data laikoma 1927 m. balandžio 3 d., nes tada susirinko […]
Nepriklausomybės kovų dalyvis Kazys Germanas
Būsimasis inžinierius Kazys Germanas gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Svetošino dvare. Šeima buvo neturtinga. Baigęs pradžios mokyklą, K. Germanas ėmė lankyti „Saulės“ draugijos mokytojų kursus Vilniuje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Voronežą. Čia baigė Voronežo realinę mokyklą. Pasibaigus karui, grįžo į Lietuvą ir įstojo į Karo mokyklą Kaune, 1919 m. baigė jos antrąją […]
Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis
Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Pastarojoje iš viso augo keturi vaikai. 1909–1913 m. P. Tarutis lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą, ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. Sužavėtas cirko […]
Savanoris Stasys Banelis
Stasys Banelis gimė 1897 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Vilkapievių kaime. Carinės okupacijos metais baigė tris pradžios mokyklos klases. Vokiečių okupacijos metais mokėsi privačiai, baigė reporterių bei korespondentų kursus Kaune, įgijo raštvedybos specialybę. Nuo 1919 m. vasario 19 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Iki 1921 m. gruodžio 3 d. kovojo už […]
Nepriklausomybės kovų karo invalidas, savanoris Antanas Sereika
1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Savanorius mūsų krašte telkė karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio pabaigoje jis paskelbė pirmuosius įsakymus apie kuriamą Panevėžio srities apsaugos būrį. […]
Garsieji Panevėžio krašto savanoriai broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. 1919 m. pradžioje vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio karšto savanorių – broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos. Abiejų brolių savanorių narsa buvo […]
Panevėžio srities savanorių organizatorius, karininkas Jonas Variakojis
Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities, Biržų valsčiaus, Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete ir baigė tris universiteto kursus. Mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. J. Variakojis baigė Vladimiro […]
Lietuvos kariuomenės savanoriai karo invalidai su dr. Jonu Basanavičiumi
Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 10 000 savanorių, kuriems teko susigrumti su atkurtos Lietuvos valstybės priešais. Ypač didelį pavojų kėlė 1919 m. sausį įsiveržusi Raudonoji armija. Vėliau vyko kovos su bermontininkais, lenkais ir kitais Lietuvos priešais. Ypač daug atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nusipelnė tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Jis nusifotografavo su garsiais savanoriais, kurie buvo sužeisti Nepriklausomybės […]
Iš Kazimiero Stepono Šaulio gyvenimo ir veiklos Panevėžyje
Taip jau buvo lemta, kad Kazimiero Stepono Šaulio tarnystės Dievui ir žmonėms pradžia buvo susijusi su Panevėžiu ir yra aprašyta daugelio jo biografijos tyrinėtojų. Bet daugiausiai apie šio jauno kunigo veiklą Panevėžyje sužinome iš Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistos Algimanto Katiliaus knygos „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“. Knygos autorius, remdamasis archyviniais šaltiniais, nemažai jo gyvenimo ir veiklos […]
Knygnešys, visuomenininkas, kunigas Jonas Karbauskas
Vienas iš aktyviausių kunigų Aukštaitijos krašte buvo Jonas Karbauskas. Jis pasižymėjo labai aktyvia visuomenine veikla ir buvo vienas iš lietuviško verslo organizatorių Panevėžio mieste. Būsimasis kunigas Jonas Karbauskas gimė 1866 m. lapkričio 28 d. (senuoju stiliumi) Pakruojo parapijos Prasčiūnų kaime ir lapkričio 28 d. pakrikštytas miestelio bažnyčioje. 1878–1883 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Ją baigęs, 1884–1889 […]
Paminklas kunigui, poetui Jurgiui Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse
Jurgis Tilvytis gimė 1880 m. balandžio 20 d. (senuoju stiliumi balandžio 8 d.) Utenos apskrities Tauragnų valsčiaus Gaidžių kaime. 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją ir buvo įšventintas kunigu. 1908 m. J. Tilvytis paskiriamas Paįstrio klebonu. Čia rado apleistą parapiją, ėmėsi naujos bažnyčios statybos darbų. 1910 m. atidaryta puiki, nors ir medinė Paįstrio bažnyčia. Jos […]
Lietuvių prekybininko Prano Vanago parduotuvė Panevėžyje
Respublikos laikais Panevėžyje daugiausia prekybininkų buvo žydų tautybės, bet 4 dešimtmetyje mieste atsirado vis daugiau lietuvių valdomų įmonių. Žinomas dailininkas J. Kaminskas turėjo rankdarbių parduotuvę „Juosta“, įsikūrusią adresu Respublikos gatvė Nr. 32. 1932 m. gegužės 1 d. tuo pačiu adresu atidaryta Kauno „Drobės“ fabriko audinių parduotuvė. Parduotuvės vedėju dirbo Č. Baltrušaitis. Panevėžyje veikė Šiaulių saldainių […]
Lakūno Felikso Vaitkaus apsilankymas Panevėžyje
Skrydžiai per Atlantą tuo metu kėlė didžiulį susidomėjimą. Daugiausia drąsuolių buvo iš JAV. Šioje srityje tarp pirmaujančių Europos valstybių gerai atrodė ir Lietuva. 1935 m. rudenį Atlanto vandenyną perskristi bandė JAV gyvenantis lakūnas Feliksas Vaitkus, baigęs lakūnų mokyklą, skraidęs 1 500 valandų ir konstravęs lėktuvus. Jo tėvai – išeiviai iš Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus. F. Vaitkus stengėsi pakartoti […]
Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927–1940 m.)
Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 m. ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vyskupas Kazimieras Paltarokas marijonų vienuolijos viršininku paskyrė kunigą Jurgį Tilvytį. Čia jis tapo misionieriumi. Iš šventorių ir gatvių rinko elgetas, našlaičius vaikus ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda, o 1930 m. mieste jau buvo 5 našlaičių ir […]
Kur Panevėžyje gyveno Balys Sruoga?
Rašytojas Balys Sruoga 1906–1914 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Šį jo gyvenimo laikotarpį leidinyje „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija 1727–2002“ aprašė Vytautas Baliūnas. Jis pateikė duomenų ir apie rašytojo Panevėžyje gyventą vietą. Vytautas Baliūnas rašo, kad B. Sruoga gyveno šalia mokyklos pas gimines Verbickus, kurių didelis medinis namas buvo Respublikos gatvėje dabartinio miesto sodo šiaurinėje dalyje, […]
Salomėja Nėris Panevėžyje (1934–1936 m.)
Salomėja Bačinskaitė gimė Vilkaviškio apskrities Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Tėvai buvo pasiturintys valstiečiai. Tėvas – pažangus ūkininkas, bendravęs su knygnešiais, bet kartu simpatizavo socialistinėms idėjoms, motina – pamaldi ir religinga. Gimnazijos ir studentiškais metais Salomėja Bačinskaitė dalyvavo ateitininkų organizacijos veikloje, vėliau jos pasaulėžiūra keitėsi. Besimokydama gimnazijoje pradėjo kurti pirmuosius eilėraščius. Salomėja Bačinskaitė į Panevėžį atvyko 1934 m. […]
Bernardo Bučo Vytauto Didžiojo biustas Panevėžio kraštotyros muziejuje
Būsimasis skulptorius Bernardas Bučas gimė 1903 m. lapkričio 18 d. Panevėžio apskrities Smilgių valsčiaus Naurašilių kaime. Jis kilęs iš gausios šeimos – 5 brolių ir 2 seserų. Bernardas – vyriausias vaikas – mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras. Dar 1923 m. Bernardas Bučas pradėjo piešti iliustracijas […]
Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas
Pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėjas, knygnešys Juozas Masiulis gimė 1864 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities Šeduvos valsčiaus Prastavonių kaime. Kitą dieną po gimimo buvo pakrikštytas. Daugelyje skelbiamų straipsnių J. Masiulio gimimo data nurodoma kovo 7-oji. Iš tiesų tai ne gimimo, o krikšto diena. J. Masiulio tėvai Izidorius ir Veronika Masiuliai buvo karališkieji valstiečiai. Šeimoje […]
Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)
Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Įmonės istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą […]
Prisiminkime panevėžietį dailininką Algirdą Grinių
2016 m. lapkričio 7 d. dailininkui Algirdui Griniui būtų sukakę 60 metų. Talentingas menininkas gyveno bohemiškai, sunkiai gebėdamas derinti gyvenimo rutiną su meile Kūrybai. Išėjo per anksti, palikęs daug savitų, spalvingų ir prasmingų darbų privačiose kolekcijose Lietuvoje ir už jos ribų.
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Broniaus Vaivados ir Vandos Vaivadienės šeimos likimas žiauriuose istorijos lūžiuose
Vanda Vaivadienė gimė 1910 m. gruodžio 20 d. Buivėnuose (Rokiškio r.) 1932 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Tais pačiais metais Kaune ištekėjo už lakūno, Lietuvos aviacijos majoro Broniaus Vaivados. Kartu su vyru gyveno Prancūzijoje, ten studijavo prancūzų kalbą. Grįžusi mokytojavo Kauno ir kitose mokyklose. 1945 m. areštavus vyrą, gavo suklastotus dokumentus ir slapstėsi, taip gelbėdama savo […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Rašytoja Nijolė Jankutė-Užubalienė
Išeivijos rašytoja, poetė, pedagogė gimė 1929 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje, Justino ir Paulinos Jankevičių šeimoje. Abu tėvai kilę iš Kupiškio krašto. Tėvas Justinas Jankevičius (1885–1940) – pedagogas, istorikas, mokytojo ir direktoriaus pareigas ėjo Jaroslavlio (Rusija) lietuvių gimnazijoje, 1919–1923 m. Kupiškio progimnazijos direktorius, 1924–1935 m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius, 1935–1937 m. Raseinių gimnazijos direktorius. Motina […]
Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU
Tautodailininkas Antanas Gabrėnas
Antanas Gabrėnas gimė 1909 m. birželio 26 d. Liepojoje. 1923 m. Gabrėnų šeima persikėlė į Panevėžį. Antanas mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Skulptoriaus Juozo Zikaro skatinamas daug piešė, gimnazijoje rengė parodas, vaidinimams kūrė dekoracijas, dalyvavo „Meno kuopos“ veikloje. 1936 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. Dirbo Kaune, Vilniuje. 1942 m. grįžo į Panevėžį, […]