XX a. 3 deš. pradinis mokslas Lietuvoje ir Panevėžyje tapo vis labiau populiaresnis. 1928 m. Panevėžio mieste, o iki 1931 m. ir visoje Panevėžio apskrityje jis tapo privalomas, tačiau labai trūko gerų mokyklų. Kai kurios mokyklos neturėjo savo patalpų, jas reikėjo nuomotis. Ypač prastose sąlygose dirbo Panevėžio pradžios mokykla Nr. 3. Ji laikinai buvo įsikūrusi Laisvės aikštės pastate Nr. 24. […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (56)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (22)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (13)
- Skulptūra (22)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (37)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (107)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Panevėžio mokytojų seminarija 1944–1952 m.
Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais, sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais, o nacių okupacijos metais Seminarija nedirbo ir tik 1942 m. Panevėžio gimnazijoje buvo įsteigtos pedagoginės klasės, kuriose rengti būsimieji pedagogai. 1944 m. liepą vokiečiai pasitraukė iš Panevėžio ir vėl buvo galvojama atkurti Mokytojų seminariją. Paruošiamieji darbai vyko […]
Pirmoji lietuviška gimnazija
Dar nėra iki galo tiksliai nustatyta, kuri iš 1915 m. rudenį įsteigtų mokyklų yra pirmoji lietuviška gimnazija. Ilgą laiką tokia mokykla save laikė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. Bet 2015 m. pasitinkant pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejų, ja pasiskelbė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, anksčiau save titulavusi tik pirmąja Rytų Lietuvoje. Pagrindą tokiai Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ambicijai suteikė […]
Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais
Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]
Panevėžio pirmoji pradinė mokykla
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, B. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]
Panevėžio mažoji kunigų seminarija
1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]
Iš mokyklos vardo suteikimo istorijos
Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 m. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti gimnazijos statusą, 1993 m. vasario 25 d. raštu Nr. 88 kreipėsi į Panevėžio miesto merą, Švietimo skyriaus vedėją, Panevėžio miesto […]
Panevėžio žydų vidurinė mokykla
Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino didelį vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai, nes jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo. Apie šios mokyklos veiklą, deja, išlikę nedaug istorinės medžiagos. Lietuvos švietimo ministerijoje buvo gautas leidimas žydų mokyklos steigimui ir Panevėžio žydų vidurinė mokykla atidaryta 1925 m. vasario 1 d. Mokslas prasidėjo vasario 8 […]
Panevėžio miškų technikos mokykla
1921 m. Mykolas Konkulevičius ėmė Panevėžyje organizuoti miškų technikos kursus, kurie vėliau išaugo į Panevėžio miškų technikos mokyklą. Jis tapo šios mokyklos direktoriumi. M. Konkulevičius gimė 1878 m. rugpjūčio 25 d. Savo jaunystę praleido Pranionių dvare, kur jo tėvas Povilas dirbo Kerbedžio dvarų prižiūrėtoju. Motina Petronėlė Kliučinskaitė buvo kilusi iš valstiečių. M. Konkulevičius mokėsi Panevėžio realinėje […]
Apie pedagoginio instituto įtaką Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui 1939 m.
1939 m. kovo 22 d. nacistinei Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdoje veikęs pedagoginis institutas buvo atkeltas į Panevėžį. Tai buvo dvimetė aukštoji mokykla, rengusi pradinių mokyklų mokytojus visai Lietuvai. Apžvelkime, kokią įtaką to meto Panevėžio visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui padarė šis institutas, išbuvęs čia vos pusmetį. Iš istorinės literatūros apie į Panevėžį perkeltą pedagoginį institutą […]
Panevėžio muzikos mokykla
1944 m. rugsėjo mėnesį, karo frontui tik ką nudundėjus į vakarus, Panevėžyje įkurta muzikos mokykla. Tiksli jos atidarymo data nežinoma. Mokyklos organizatorius – žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. Apie sunkią muzikos mokyklos pradžią pokaryje sužinome iš Mykolo Karkos atsiminimų, spausdintų sovietmetyje ėjusioje „Panevėžio tiesoje“. Keletą su mokyklos įkūrimu susijusių dokumentų pavyko rasti Lietuvos ypatingajame archyve. […]
Panevėžio realinė mokykla evakuacijoje
1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas Panevėžį pasiekė 1915 m. vasarą. Traukiantis rusų kariuomenei, kartu su gyventojais, įstaigomis į Rusijos gilumą buvo evakuota ir realinė mokykla. Tiksli jos evakavimosi vieta bei mokyklos veikla evakuacijoje nežinoma. Ieškant Panevėžio realinės mokyklos pėdsakų Rusijoje, buvo išsiųsti užklausimai į Novgorodo ir Tulos sričių valstybinius archyvus. Jei […]
Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelės klasės 1919–1928 m.
Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]