Mokytojas iš Dievo malonės: Matui Grigoniui – 130

Prieš 130 metų Miškinių vienkiemyje (Rokiškio r.) 1889 m. spalio 3 d. (pagal seno stiliaus kalendorių rugsėjo 21 d.) gimė būsimas pedagogas, vaikų rašytojas, vertėjas Matas Grigonis. 1900–1907 m. mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava (Latvija) ir Vilniaus gimnazijose. Pedagoginę veiklą M. Grigonis pradėjo 1908 m. Neršionių (Rokiškio r.) pradžios mokykloje. Energingą ir darbštų M. Grigonį mokytojauti […]

Brolių Abraomo ir Izidoriaus Kisinų sukaktys

Prisiminkime iš plačios Panevėžio Kisinų giminės kilusius du brolius Abraomą ir Izidorių, palikusius ryškų pėdsaką Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje. Sukanka 120 metų, kai 1899 metų rugsėjo 5 d. Jokūbo ir Chajos Kisinų šeimoje Panevėžyje gimė būsimasis geobotanikas, gamtos mokslų daktaras Abraomas Kisinas. A. Kisinas, 1918 m. baigęs Panevėžio realinę mokyklą, pradėjo dirbti mokytoju ir […]

Žymiam Lietuvos gamtininkui, pedagogui Jurgiui Elisonui – 130

Būsimasis gamtininkas, pedagogas, tautosakininkas, visuomenininkas Jurgis Elisonas gimė 1889 m. rugpjūčio 4 d. (pagal seno stiliaus kalendorių liepos 23 d.) Aukštadvario dvare (dabar netoli Noriūnų esantis Aukštaičių kaimas), Kupiškio rajone. J. Elisonas kilo iš šeimos, kurių ainiai buvo švedų kilmės. Prosenelis – buvęs švedų karys apsigyveno Latvijoje. Tėvas Karolis gimė Cėsio apskrityje (Latvija), o vėliau […]

Gyvenimo misija – kaupti ir skelbti lietuvių etninės kultūros turtus. Tautosakininkui Jonui Baliui – 110

Šiemet minime istorijos ir filosofijos mokslų daktaro, etnologo, folkloristo Jono Balio 110-ąsias gimimo metines. Susipažinkite su mokslo apie lietuvių etninę kultūrą pradininku ir jo knygomis, saugomomis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Jonas Balys gimė 1909 m. liepos 2 d. Krasnavoje, Kupiškio rajone. Mokėsi Kupiškio progimnazijoje. 1928 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, įstojo į Vytauto […]

Lietuvių psichologinės prozos pradininkui Jonui Biliūnui – 140

1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse (Anykščių r.) gimė būsimasis rašytojas, prozininkas ir publicistas, subtilaus žodžio psichologinės novelės meistras Jonas Biliūnas. J. Biliūnas buvo jauniausias, aštuntasis Niūronių kaimo ūkininkų šeimos vaikas. Mokėsi Anykščių pradžios mokykloje, 1891–1899 m. baigė Liepojos gimnaziją. Atsisakęs studijuoti kunigystę, jis neteko giminių paramos, todėl pragyveno uždarbiaudamas iš privačių pamokų ir ruošdamasis […]

Šviesos ir kultūros židinio Pragiedruliuose puoselėtojui Juozui Čerkesui-Besparniui – 135

Panevėžio krašto šviesuolis, būsimas poetas, publicistas, advokatas, Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 19 d. (pagal senojo stiliaus kalendorių kovo 7 d.) Karsakiškio valsčiaus Bernotų kaime (Panevėžio r.), ūkininko šeimoje. Mama buvo kaimo daraktorė, tad pirmuosius mokslus praėjo namuose. Vėliau mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija). Dėl šeimos nepriteklių Juozas […]

„Tiesa tik toji: universalus Vaižgantas kaip viešpaties diena“ (B. Sruoga)

2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje veikia paroda, skirta rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko, kritiko, visuomenės veikėjo, pedagogo, kunigo, didžiojo Lietuvos mylėtojo Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) 150-osioms gimimo metinėms. Parodoje pristatome šios taurios ir iškilios asmenybės leidinius, saugomus Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, prisimename jo veiklą […]

Katalikiškojo jaunimo vadovui Alfonsui Sušinskui – 110

Sausio 25 d. sukanka 110 metų, kai Rygoje (Latvija), fabriko darbininko šeimoje gimė būsimasis kunigas, literatas Alfonsas Sušinskas. Pirmojo pasaulinio karo metais Sušinskų šeima gyveno Maskvoje. Į Lietuvą grįžo 1919 metais, įsikūrė Gulbinuose (Biržų r.), įsigijo žemės Užugulbinėje. Alfonsas mokėsi Gulbinų pradinėje mokykloje, Biržų gimnazijoje, buvo veiklus visuomenininkas, literatas, ateitininkas, laikraščių „Daigas“, „Inkarėlis“ bendradarbis. 1929 m. įstojo […]

Lietuvių kalbos puoselėtojui išeivijoje, leksikografui Antanui Laliui – 145

Kviečiame susipažinti su Panevėžio krašto asmenybe, daug davusia Amerikos lietuvių kultūrai, ypač rašomosios kalbos puoselėjimui. Tai Antanas Lalis, kuris savo žodynais, gražia kalba išsiskiriančiais populiarių knygų vertimais, straipsniais laikraščiuose, daugelį kurių redagavo, įpratino tautiečius Amerikoje taisyklingai kalbėti ir rašyti. Leksikografas, redaktorius, vertėjas, publicistas, leidėjas, JAV lietuvių veikėjas Antanas Lalis gimė 1873 m. lapkričio 16 d. […]

Gydytojas Jonas Leonas Petkevičius: dirbęs savo krašto naudai, gydęs širdimi

Šiemet sukako 190 metų, kai Pakruojo rajone gimė būsimasis gydytojas, lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvas Jonas Leonas Petkevičius – humanistas, kurio gyvenimo credo buvo gyvenimas, paskirtas visuomenei. Siūlome susipažinti su Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomuose leidiniuose apie jį sukaupta informacija. J. L. Petkevičius gimė 1828 m. spalio 17 d. Rozalimo dvare […]

Šventojo Rašto vertėjui, arkivyskupui metropolitui Juozapui Jonui Skvireckui – 145

Rugsėjo 18 d. sukanka 145 metai, kai Pasvalio krašte gimė būsimasis Kauno arkivyskupas metropolitas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą Juozapas Skvireckas. Siūlome susipažinti su šia iškilia asmenybe ir jo veikalais, saugomais Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde. J. Skvireckas gimė 1873 m. rugsėjo 18 d. Rinkūnų kaime, […]

Iš Lietuvos spaustuvių istorijos: Valstybės spaustuvei – 100

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje veikia paroda skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kviečiame atversti vieną puslapį iš Lietuvos spaustuvių istorijos. 1918 metais Kaune įkurta Valstybės spaustuvė – Lietuvos Valstybės vienmetė. Tuo metu spaustuvė buvo didžiausia ir moderniausia šalyje. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugoma per 150 leidinių, kurie […]

Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų leidiniai bibliotekoje

2018 m. liepos 11-ąją Vilniuje, Rasų kapinėse perlaidoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų pargabenti Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos, brolių Vaclovo ir Viktoro palaikai. Prisimenant visuomenės ir politikos veikėjus brolius Biržiškas, pristatome Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų fonde saugomus jų rašytus, verstus, redaguotus leidinius. Mykolas Biržiška (1882–1962) – lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, […]

Prisiminkime įvairiapusę asmenybę – kupiškėną Petrą Babicką

Šiemet minimos garsaus kraštiečio Petro Babicko 115-osios gimimo metinės. Poetas, prozininkas, publicistas, vertėjas, žurnalistas, fotografas, redaktorius, kino operatorius, radijo laidų organizatorius, pedagogas, dailininkas, kraštotyrininkas, muziejininkas, diplomatas, keliautojas – visi šie apibūdinimai skirti jo veiklai atskleisti. Susipažinkite su šia įvairiapuse asmenybe ir jo knygomis, saugomomis Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde. P. Babickas gimė […]

Kraštiečiui ekonomistui Alfonsui Moravskiui – 150

2018 m. balandžio 7 d. sukanka 150 metų, kai netoli Smilgių, Pažvėriniuose (Panevėžio r.), smulkių bajorų šeimoje gimė būsimasis ekonomistas, kraštotyrininkas ir politinis veikėjas Alfonsas Moravskis (1868–1941). Siūlome susipažinti su šia įdomia asmenybe ir jo publikacijomis bei veikalais, saugomais Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde. Alfonsas Moravskis mokėsi Šiaulių gimnazijoje, studijavo Charkovo (Rusija), […]

Vaikų rašytojai, pedagogei, dailininkei Aldonai Didžiulytei-Kazanavičienei – 130

2018 m. kovo 2 d. sukanka 130 metų, kai knygnešio, bibliofilo, švietėjo Stanislovo Felikso Didžiulio (1856–1927) ir rašytojos Liudvikos Didžiulienės-Žmonos (1856–1925) šeimoje, gimė būsimoji vaikų rašytoja, dailininkė Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė. Nuo pat vaikystės Aldona Kazanavičienė eiliavo, kūrė pasakas. Pirmieji eilėraščiai, pasirašyti Kunigutės slapyvardžiu, išspausdinti 1904 m. „Lietuvių laikraštyje“. Didžioji jos kūrybinio palikimo dalis – scenos vaizdeliai, apsakymai, […]

Vasario 16-osios akto signatarai – lietuviškos spaudos darbininkai

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. stenduose eksponuojama dokumentų paroda „Vasario 16-osios akto signatarai – lietuviškos spaudos darbininkai“. Kviečiame pažvelgti į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus kaip lietuviškos spaudos darbininkus. Dauguma jų aktyviai dalyvavo ne tik politiniame, bet ir kultūriniame, moksliniame Nepriklausomos Lietuvos gyvenime. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos retų knygų fonde saugoma per 300 […]

Žymiam tarpukario Panevėžio visuomenės veikėjui Jonui Moigiui – 150

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui prisimename valstybės gyvavimo pradžioje Panevėžyje aktyviai besidarbavusį teisininką, visuomenės veikėją, nuo 1921 m. Panevėžio apskrities savivaldybės teisinį konsultantą, 1922–1933 m. dirbusį Panevėžio notaru, Panevėžyje garsios Moigių šeimos atstovą Joną Moigį 150-ųjų gimimo metinių proga. Bibliotekos rankraštyne saugomame gausiame Moigių šeimos archyve yra ir jo gyvenimą bei veiklą liudijančių dokumentų ir fotografijų. Jonas […]

„Meno kuopos“ auklėtiniui Benediktui Rutkauskui-Rutkūnui –110

2017 m. gegužės 12 d. sukako 110 metų, kai Pazūkų kaime (Panevėžio r.) gimė poetas, prozininkas, vertėjas, pedagogas Benediktas Rutkūnas. 1918–1926 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje, priklausė Julijono Lindės-Dobilo vadovaujamai „Meno kuopai“. Eilėraščius pradėjo rašyti 1924 m. Juos skelbė „Pavasaryje“, „Ateities spinduliuose“, „Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“, „Vaire“ ir kt. 1926–1930 m. universitete Kaune studijavo germanistiką, slavistiką ir pedagogiką, […]

Kokias knygas panevėžiečiai skaitė tarpukariu?

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka šiemet pažymi 95-uosius veiklos metus. Bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje veikia paroda „Bibliotekos senasis fondas: ką panevėžiečiai skaitė tarpukariu“. Šia paroda atverčiame vieną istorijos puslapių ir kviečiame į kelionę po bibliotekos senų ir retų knygų fondo lobyną. Išsaugojome ne tik atmintį apie turtingą tarpukario metais Panevėžyje veikusios bibliotekos spaudinių kolekciją, išsaugojome […]

Konstantino Gukovskio indėlis į Lietuvos praeities tyrinėjimus

2017 m. vasario 27 d. sukanka 160 metų, kai Taraščioje (Ukraina) gimė istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas Konstantinas Gukovskis. Jo darbuose, kurių dalis saugoma Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų fonde, pateiktos žinios ir informacijos faktai svarbūs Panevėžio krašto istorijos tyrinėtojams. Konstantinas Gukovskis (1857–1906) Kijevo Imperatoriškajame šv. Vladimiro universitete 1879 m. baigė istorijos-filologijos fakultetą ir įgijo istorijos […]

Sigito Stankūno dovanos bibliotekai

Bibliotekoje su giminaičiais viešėjęs žinomas panevėžietis, dainų autorius ir atlikėjas Sigitas Stankūnas padovanojo Vlado Baleišio miniatiūrų ir eilėraščių knygą „Chrizantemos“ (Utena, 2015) bei dvi savo kuriamų dainų kompaktines plokšteles. Anykščių rajone 1907 m. gimęs pedagogas, literatas V. Baleišis baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo pradinėse mokyklose, po karo buvo Panevėžio darbo jaunimo mokyklos vidurinės mokyklos direktorius. […]

Parodoje – knygos istorijos liudininkės

Bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėje, šalia Skaitytojų aptarnavimo skyriaus, veikia paroda „Knygos – istorijos liudininkės: bibliotekos senojo fondo vertybės“. Parodoje eksponuojami spaudiniai iš Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondo. Ekspozicijoje – XVIII a. knygos, spaudos draudimo laikotarpio spauda, knygos, priklausiusios tarpukario metais Panevėžyje veikusioms institucijoms, knygos su autografais, dedikacijomis ir kitais […]

Knygnešys ir knygininkas Juozas Masiulis

Juozas Masiulis gimė 1864 metų kovo 6 dieną Prastavoniuose (Radviliškio raj.), ūkininkų šeimoje. Baigė pradžios mokyklą, švietėsi savarankiškai. Iki 1888 metų dirbo tėvų ūkyje, vėliau susirado darbą Panevėžyje, seserų Jokubauskaičių prekybos namuose, buvusioje Šeduvos gatvėje (dabar Vasario 16-osios gatvė). Įgijęs patyrimo, J. Masiulis pradėjo kurti savo verslą. Su dėde Vincu Kuzma vertėsi prekyba. J. Masiulis […]