Panevėžio istorijos puslapiai

Užmiršto architektūros paveldo pėdsakais

Pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengtus projektus praėjusio šimtmečio tarpukario metais Panevėžyje buvo pastatytas gyvenamasis namas (1928), mergaičių gimnazija (1932) ir apskrities ligoninės priestatas (1936). 1985 m. statant devynaukštį ligoninės korpusą, senasis ligoninės pastatas buvo nugriautas. Mergaičių gimnazijos pastate įsikūrusi architekto vardu pavadinta Vytauto Žemkalnio gimnazija. O apie gyvenamąjį namą išvis nieko nežinoma. Nors literatūroje […]

Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelės klasės 1919–1928 m.

Dalis pabėgėlių, grįžusių į Panevėžio miestą 1918 m. pabaigoje, buvo įpratę kalbėti rusiškai. Jų vaikai carinės Rusijos mokyklose mokėsi rusų kalba. Atsižvelgdama į tai Lietuvos švietimo ministerija nusprendė prie veikiančių valstybinių gimnazijų atidaryti paraleles klases rusų kalba, kuriose mokymas turėjo vykti pagal valstybinių gimnazijų programą. Panevėžyje prie valstybinės gimnazijos paralelės klasės atidarytos 1919 m. sausio […]

Nukastas Panevėžio piliakalnis

Duomenų apie Panevėžyje buvusį piliakalnį istorinėje literatūroje pateikiama nedaug. Žinoma tik, kad stovėjo Nevėžio ir Sirupio santakoje. Jo viršuje buvo lygi aikštelė, kurią juosė 1,5–2 m aukščio pylimas. Piliakalnis apardytas ir suniokotas XIX a. pirmoje pusėje. 1927 m. galutinai nukastas ir jo vietoje pastatyta žydų gimnazija. Dabar Panevėžio apygardos teismas (Elektros g. 9). Panevėžio priešistorę […]

Laikraštis „Panevėžio balsas“

Tai pirmasis ir seniausias lietuviškas Panevėžio laikraštis, pradėtas leisti 1924 m. vasario 16 d. Iki tol Panevėžyje ėję laikraščiai buvo rusų kalba. „Naš kraj“ ir „Panevežskij listok“ buvo leidžiami 1914 m. Komunistinis laikraštis „Izvestija Panevežskogo rajonogo sovdepa“ pasirodė 1919 metais. Kad Panevėžyje reikia leisti lietuvišką laikraštį, svarstyta 1919 m. dar nepasibaigus nepriklausomybės kovoms. Bet šie […]

Chazenai Panevėžio pramonėje (1918–1940 m.)

Vieni turtingiausių panevėžiečių tarpukario laikotarpiu buvo Chazenai. Šeimos galva – Leizeris Beras Chazenas gyveno prabangiame name Ramygalos gatvėje. Garsiausia jo įmonė buvo akcinė bendrovė „L. B. Chazenas ir sūnūs“ – linų šukavimo ir pakulų apdirbimo fabrikas. Tai buvo stambiausia privati įmonė Panevėžyje. Įmonės  istorija skaičiuojama dar nuo 1840 m. L. B. Chazenas per Pirmąjį pasaulinį karą […]

Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio batalionas

1943 m. Antrojo pasaulinio karo eigai pasisukus vokiečiams nepalankia linkme, okupuotose teritorijose prasidėjo nacionalinių karinių junginių formavimas. Kadangi vokiečių valdžiai nepavyko suorganizuoti SS legiono Lietuvos teritorijoje, 1944 m. lietuviams leista kurti savo kariuomenę. 1944 m. vasario 13 d. tarp vokiečių okupacinės valdžios ir būsimos Rinktinės vadovybės pasirašytas susitarimas. Rinktinės vadu iš dviejų kandidatų buvo pasirinktas […]

Juozo Zikaro skulptūra „Krepšininkas“

Leidiniuose apie Juozą Zikarą ir jo darbų kataloguose ši skulptūra neminima. Sukurta ji buvo karo metais ir manoma, kad neišliko. Kaip paaiškėjo, ji buvo išsaugota, perduota muziejui, bet nežinoma liko iki šiol. Renkant medžiagą Panevėžio apskrities archyvo įgyvendinamam projektui „Virtuali paroda ir leidinys apie sovietmetyje nugriautą Juozo Zikaro namą Panevėžyje“, suintrigavo 1943 m. liepos 15 […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Broniaus Vaivados ir Vandos Vaivadienės šeimos likimas žiauriuose istorijos lūžiuose

Vanda Vaivadienė gimė 1910 m. gruodžio 20 d. Buivėnuose (Rokiškio r.) 1932 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Tais pačiais metais Kaune ištekėjo už lakūno, Lietuvos aviacijos majoro Broniaus Vaivados. Kartu su vyru gyveno Prancūzijoje, ten studijavo prancūzų kalbą. Grįžusi mokytojavo Kauno ir kitose mokyklose. 1945 m. areštavus vyrą, gavo suklastotus dokumentus ir slapstėsi, taip gelbėdama savo […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Rašytoja Nijolė Jankutė-Užubalienė

Išeivijos rašytoja, poetė, pedagogė gimė 1929 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje, Justino ir Paulinos Jankevičių šeimoje. Abu tėvai kilę iš Kupiškio krašto. Tėvas Justinas Jankevičius (1885–1940) – pedagogas, istorikas, mokytojo ir direktoriaus pareigas ėjo Jaroslavlio (Rusija) lietuvių gimnazijoje, 1919–1923 m. Kupiškio progimnazijos direktorius, 1924–1935 m. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius, 1935–1937 m. Raseinių gimnazijos direktorius. Motina […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Tautodailininkas Antanas Gabrėnas

Antanas Gabrėnas gimė 1909 m. birželio 26 d. Liepojoje. 1923 m. Gabrėnų šeima persikėlė į Panevėžį. Antanas mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. Skulptoriaus Juozo Zikaro skatinamas daug piešė, gimnazijoje rengė parodas, vaidinimams kūrė dekoracijas, dalyvavo „Meno kuopos“ veikloje. 1936 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. Dirbo Kaune, Vilniuje. 1942 m. grįžo į Panevėžį, […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Pedagogė, kraštotyrininkė Emilija Šukytė-Juzulėnienė

Pilviškių kaime (Anykščių r.) 1909 metais gimė pedagogė, kraštotyrininkė Emilija Šukytė-Juzulėnienė. Ji mokėsi Anykščių progimnazijoje, 1925–1929 m. Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1934–1937 m. Dotnuvos žemės ūkio akademijoje. Savarankišką mokytojos darbą pradėjo 1929 m. rudenį, kai buvo paskirta Gelažių (Panevėžio r.) pradžios mokyklos vedėja. Vėliau dirbo Marijampolės mokytojų seminarijoje, Salamiestyje, Šiauliuose, Panevėžio mokytojų seminarijoje ir kitose Panevėžio […]

Knygnešys ir knygininkas Juozas Masiulis

Juozas Masiulis gimė 1864 metų kovo 6 dieną Prastavoniuose (Radviliškio raj.), ūkininkų šeimoje. Baigė pradžios mokyklą, švietėsi savarankiškai. Iki 1888 metų dirbo tėvų ūkyje, vėliau susirado darbą Panevėžyje, seserų Jokubauskaičių prekybos namuose, buvusioje Šeduvos gatvėje (dabar Vasario 16-osios gatvė). Įgijęs patyrimo, J. Masiulis pradėjo kurti savo verslą. Su dėde Vincu Kuzma vertėsi prekyba. J. Masiulis […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Kalbininkas Juozas Balčikonis

Kalbininkas, vertėjas, Lietuvos Mokslų akademijos akademikas, buvęs Panevėžio gimnazijos direktorius. Juozas Balčikonis gimė 1885 m. kovo 25 d. Ėriškių kaime, netoli Panevėžio. Nuo pat vaikystės turėjo didelį norą mokytis. Pirmaisiais mokytojais tuo metu buvo slaptos Žvirblių kaimo mokyklos mokytoja V. Kraniauskaitė ir garsus Panevėžio krašto knygnešys A. Ladukas. Nors tėvų materialinė padėtis buvo sunki, J. […]

Objekto panaudojimo teisės: InC-EDU

Teresė Mikeliūnaitė

Teresė Mikeliūnaitė gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Panevėžyje Lietuvos savanorio šeimoje, aukso medaliu baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universitete Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. Vilniaus universiteto studijų draugai ir dėstytojai pranašavo jai mokslininkės karjerą, bet Teresė pasirinko vidurinės mokyklos mokytojos vietą Troškūnuose. Nuo 1960 metų – Anykščių Antano Baranausko ir […]