2003 m. minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto Ramygalos klebonui tekstas. Vykdant šį raštą, ant stataus dešiniojo Nevėžio kranto, prie kelių į Vabalninką ir Pušalotą sankryžos, buvo pastatyta medinė bažnytėlė ir čia pradėjo kurtis […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (52)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Panevėžio miesto turgus
Jau prieš kelis šimtmečius Panevėžyje būta Turgaus aikštės. 1912 m. šaltiniai mini, kad Panevėžyje į Ukmergės gatvę nukeltas arklių turgus. 1919 m. Turgaus aikštė pavadinta Laisvės aikšte. Ši aikštė buvo pagrindinė turgaus vieta Panevėžyje. 1928 m. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Panevėžyje arklių turgus yra Ukmergės gatvėje. 4 deš. pradžioje turgavietė buvo iškelta iš Laisvės aikštės, […]
Panevėžio miesto sodas
Tarpukariu Respublikos gatvė buvo pagrindinė Panevėžio miesto gatvė, o joje įkurtas Panevėžio miesto sodas buvo mėgstama panevėžiečių poilsio vieta. 1923 m. sodas atiduotas prižiūrėti ugniagesiams, o 1924 m. „Darbo federacijai“. Miesto savivaldybė neimdavo nuomos mokesčio. 1925 m. kovo 10 d. paskelbtos varžytinės miesto sodo nuomai. Nuoma numatyta trejiems metams. Nuomininkui nustatyta nemažai reikalavimų. Jis turėjo suteikti […]
Švietimas Panevėžyje nacių okupacijos metais
Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 m. Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas, vystomas gimnazijų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 m. prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos kelios naujos disciplinos: rusų kalba, SSRS istorija ir SSRS konstitucija. Atleidžiami sovietinei valdžiai netinkami mokytojai, kai kurie atsidūrė sovietiniuose lageriuose ar tremtyje. […]
Dekoratyvinė skulptūra „Pramonė“
Skulptūra „Pramonė“, vaizduojanti pramonę, pastatyta 1979 m. skverelyje prie „Garso“ kino teatro. Ją sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius Bronius Vyšniauskas (1923–2015). Sovietmetyje Valstybinio televizijos ir radijo komiteto paskelbtame konkurse „Darbo našumas – 70“ geriausiai pasirodė Panevėžio pramonės įmonių komanda. Gautą 4 000 rublių premiją panevėžiečiai paskyrė miestui. Už šias lėšas buvo nuspręsta pastatyti skulptūrą, simbolizuojančią pramonę. Jai […]
Panevėžio pirmoji pradinė mokykla
Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos. 1918 m. sausio 1 d. atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919 m. ji buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose adresu Šeduvos gatvė Nr. 26, B. Kusinskio privačiame mediniame name. Mokyklų numeracijos tuo metu nebuvo. Vedėjas – Juozas Balčiūnas. Jis buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją. 1919 m. mokykloje mokėsi […]
Atkurtas „Panevėžio balsas“
1990 m. liepos 4 d. atkurta pirmojo lietuviško Panevėžio laikraščio „Panevėžio balsas“ leidyba. Sovietmetyje ėjusio „Panevėžio tiesos“ laikraščio pavadinimas pakeistas į „Panevėžio balsą“. Šiuo pavadinimu laikraštis ėjo 1924–1935 metais. Tai buvo padaryta laikraščio skaitytojų valia. Rinktis jie galėjo iš redakcijos pateiktų penkių pavadinimų: „Panevėžio balsas“, „Panevėžys šiandien“, „Panevėžys“, „Aukštaičių kraštas“ ir „Panevėžio tiesa“. Atsiųstose anketose daugelis […]
Panevėžio sporto rūmai
Panevėžio sporto rūmai pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų […]
Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui
Rašytojas, kunigas ir pedagogas Julijonas Lindė-Dobilas paliko ryškius pėdsakus Panevėžio kultūros ir švietimo istorijoje. Su jo atminimu susijęs ir į istorijos paminklų sąrašus įrašytas namas Panevėžio valdžios buvo nugriautas sovietmetyje. Tai realinės mokyklos ir lietuviškos gimnazijos tarpukaryje direktorių namas, stovėjęs šalia mokyklos P. Puzino gatvėje. Statytas 1884 m. ir buvo medinis vieno aukšto su mansarda. […]
Neįminta Senvagės legendinio akmens mįslė
Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro akmuo nurodyta ir 1990 m. išleistoje Rimanto Matulio knygoje „Istoriniai akmenys“. Netrukus „Panevėžio balsas“ pateikė aiškiaregės tvirtinimus, kad prie Nevėžio […]
Pirmasis panevėžiečių pasirodymas Lietuvos radijuje
Respublikos laikais svarbia informavimo priemone tapo radijas. Radijo laidose buvo skaitomi pranešimai, orų prognozės, transliuojama muzika. Lietuvos radijo įkūrimo data laikoma 1926 m. birželio 12 d. Tada radijo laida pirmąkart transliuota iš Kauno. Greitai radijas populiarėjo tarp gyventojų. Aišku buvo ir kritikų. Iš miestelių pasirodydavo straipsniai spaudoje, kad per radiją transliuojamos įvairios filosofų kalbos yra […]
Panevėžio apygardos teismas
1919 m. sausio 16 d. priimtas laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. Lietuvoje pradėta kurti teisinė valdžia. Įsteigiamas Vyriausiasis Tribunolas, apygardų teismai, paskiriami taikos teisėjai. Apygardos teismai steigiami buvusiuose gubernijos centruose. Kiekviename mieste ir apskrityje su daugiau kaip 20 000 gyventojų paskirtas taikos teisėjas. Panevėžio mieste juo tapo Pranas Dauguvietis. 1921 m. birželio […]
Karas ir literatūros almanachas „Vagos“
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais knygų leidyba buvo smarkiai suvaržyta. Nežiūrint to, 1944 m. kovo mėnesį Panevėžyje buvo įkurta knygų leidykla ir rengiamasi išleisti literatūros almanachą „Vagos“. Šiandien nedaug žinoma apie šio almanacho leidybą. Knygų leidyklą įkūręs Jonas Vytautas Narbutas pokaryje sovietinės valdžios buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėjimo. Jis buvo karo metais Panevėžyje ėjusio […]
Panevėžio mažoji kunigų seminarija
1928 m. sausio 3 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas parašė raštą švietimo ministrui, kuriame prašyta sudaryti galimybes Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. Rašte remtasi Lietuvos vyriausybės 1927 m. sutartimi su Vatikanu dėl naujų seminarijų Lietuvoje steigimo. Vyskupui K. Paltarokui pažadėta, kad seminarijai bus atiduotos uždaromos mokytojų seminarijos patalpos, bet K. Paltarokui kai kuriais klausimais su Lietuvos valdžia […]
Paskutinė Kauno gubernijos metraščio knyga išleista Panevėžyje
1845–1915 m. Kauno gubernijos valdyba kartą per metus leido informacinį leidinį „Памятная книжка Ковенской губернии“ („Kauno gubernijos atmintinė knygelė“). Spausdinama ji buvo gubernijos spaustuvėje Kaune. 1915 m. išleista Panevėžyje. Ši atmintinė knygelė, kurioje buvo pateikiami statistiniai duomenys apie Kauno gubernijos gyventojus, švietimą, ekonomiką, skelbiami straipsniai istorijos, etnografijos, kalbotyros klausimais, yra vertingas istorijos šaltinis apie tuometinį […]
Panevėžio kino teatrai XX a. 5 deš.
Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 m. liepos 22 d. sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai nuspręsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Panevėžio apskrities kinofikacijos skyrius. Respublikinės Kinofikacijos valdybos prie Lietuvos SSR sprendimu viršininku paskiriamas Chmelevskis Ipolitas Ipolitovičius, buhalteriu – Norbertas Liudkevičius. Direktoriui mokama 900 rublių, […]
Panevėžio moterų šaulių būriai XII rinktinėje
Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo ir moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. 1927 m. sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk. Juozas Šarauskas ir Aleksandras Marcinkevičius. Šios taisyklės paskelbtos 1927 m. „Trimito“ 17-ame numeryje. Numatyta, kad šaulių moterų skyriai savo […]
Dembavoje planuota pastatyti estradą
1980 m. užtvenkus Nevėžį, tarp „Ekrano“ marių ir Pajuosčio plento planuota įrengti poilsio zoną, o pakrantėje prie Dembavos pušyno pastatyti masinių renginių estradą. Pagal parengtą šios teritorijos detalaus išplanavimo projektą čia turėjo būti kuriamas aktyvaus poilsio parkas. Numatyta įrengti 2 pliažus, 50 valčių elingą, dviračių ir pėsčiųjų takus, pastatyti sporto kompleksą su sporto žaidimų aikštelėmis, […]
Panevėžio apskrities savivaldybės pastatas
Panevėžio apskritis ilgai neturėjo savo veiklai pritaikyto pastato. Iš pradžių Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas dirbo pastate Vasario 16-osios gatvėje. Viršininko butas buvo Marijos gatvėje. 1933 m. apskrities viršininkas ir administracija įsikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr. 34. Tuo metu tai buvo „Rambyno“ viešbučio patalpos. Apskrities viršininko butas buvo Ramygalos gatvėje. Pastato apskrities viršininkui […]
Iš mokyklos vardo suteikimo istorijos
Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla jos rūmus projektavusio architekto Vytauto Žemkalnio vardu pavadinta 1993 m. Po dviejų metų mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Iš Panevėžio apskrities archyve saugomų dokumentų matyti, kad Panevėžio 2-oji vidurinė mokykla, ruošdamasi atkurti gimnazijos statusą, 1993 m. vasario 25 d. raštu Nr. 88 kreipėsi į Panevėžio miesto merą, Švietimo skyriaus vedėją, Panevėžio miesto […]
„Šarūno“ jūros skautų draugovė
Panevėžyje pirmieji skautai įsikūrė 1920 metais. Pirmoji draugovė – „Kęstučio“ skautų draugovė, įkurta 1920 m. spalio mėnesį, įkūrėjas – karininkas Vladas Rozmanas. 1924 m. rugsėjo 15 d. prie „Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Jai vadovavo Bronius Mikelevičius (Michelevičius). Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. Plaukioti valtimis mokėsi Nevėžio upėje. Jau antrą vasarą po įsteigimo […]
Dar prieš susikuriant Sąjūdžiui
Sąjūdžio Panevėžyje susikūrimo ištakos Panevėžio istoriografijoje aptartos tik bendrais bruožais. Prisiminkime 1988 m. pradžioje kilusį ir nemažai prie visuomenės išjudinimo prisidėjusį miesto inteligentijos protestą prieš Respublikos gatvės rekonstrukciją. Sovietmetyje pagal Panevėžio centrinės miesto dalies detalaus išplanavimo projektą buvo numatyta nutiesti naują Respublikos gatvės trasą, o jos senoje dalyje nuo Topolių al. iki Klaipėdos g. įrengti […]
Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927–1940 m.)
Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 m. ir įsikūrė prie Švč. Trejybės bažnyčios. Vyskupas Kazimieras Paltarokas marijonų vienuolijos viršininku paskyrė kunigą Jurgį Tilvytį. Čia jis tapo misionieriumi. Iš šventorių ir gatvių rinko elgetas, našlaičius vaikus ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda, o 1930 m. mieste jau buvo 5 našlaičių ir […]
Apie malūnus, sparnus ir žygius
Atkurtas autentiškas Panevėžio vėjo malūno, stovinčio prie J. Basanavičiaus gatvės, vaizdas. Tai, ko per daug metų negalėjo padaryti miesto valdžia ir buvę savininkai, 2014 m. atliko malūną įsigijusi bendrovė „Deliuvis“. Šis ir toliau prie „Žemynos“ progimnazijos stovintis vėjo malūnas sovietmetyje buvo uždaryti ir apleisti. 1988 m. juos rekonstruojant, autentiška malūnų išorė neatkurta. Abu palikti be […]