Panevėžio istorijos puslapiai

Visi Panevėžio istorijos puslapiai

Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Panevėžyje tarpukariu pramonė nebuvo plačiai išvystyta. Veikė nedidelės gamyklos, vyravo įvairios dirbtuvės, kur dirbdavo dažniausiai iki 20 darbuotojų. Kai kurios dirbtuvės buvo dar mažesnės. Mieste buvo populiarūs amatai. Daugiausia buvo siuvėjų ir batsiuvių. Respublikos laikais daugiausia dirbo siuvėjų. Iš stambesnių įmonių minėtina Tamaros Pileckienės rūbų siuvykla, veikusi Ramygalos gatvėje. Karaimai turėjo savo siuvyklą. Garsi buvo […]

Panevėžio žydų gimnazija Elektros gatvėje 1920–1940 m.

1923 m. surašymo duomenimis daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6 895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.), 109 vokiečiai (0,57 proc.), 50 latvių (0,26 proc.), 30 baltgudžių (0,16 proc.). Be to, Panevėžyje buvo įsikūrę 2 estai, […]

Panevėžio „Javnės“ mergaičių gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug žydų vaikų, kurių tėvai, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui grįžo iš carinės Rusijos gilumos po priverstinės emigracijos, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Čia […]

Apie pokario vaikus

XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos, uoliai ugdė būsimos komunistinės visuomenės piliečius. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kokios kūdikių bei vaikų auklėjimo įstaigos veikė Panevėžyje pirmaisiais […]

Panevėžio lenkų gimnazija Kranto gatvėje

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, susidarė palankios sąlygos kurti tautines mokyklas. Panevėžyje gyvenę lenkai buvo vieni aktyviausių, jų bendras išsilavinimo lygis buvo aukštesnis nei kitų tautų. Patys lenkai į lenkų gimnazijos kūrimą žiūrėjo kaip į buvusios pijorų mokyklos atkūrimą. Mokyklos įkūrimu rūpinosi komisija, vadovaujama Bronislovo Krasovskio. Nors gimnazija pradėjo veikti 1919 m. sausį, įkūrimo data laikoma […]

Augalų veislių tobulintojai – mičiurininkai

Lietuvoje selekcijos darbai pradėti 1909 m. Baisogalos selekcijos stotyje. 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis. Augalų veislių tobulinimo darbas buvo tęsiamas ir sovietmečiu. Matas Grigonis – kolūkio selekcininkas Šalia Panevėžio, Vaivadų apylinkėje įsikūrusiame kolūkyje „Pirmyn“ (vėliau – „Tarybinė sodyba“) Žemės ūkio kultūros namų vedėju 1952–1957 m. dirbo Matas Grigonis (1889–1971). Jis mums yra žinomas ne tik […]

Iš Panevėžio sporto mokyklos-internato istorijos

1965 m. rugsėjo 1 d. Panevėžyje vietoje bendro lavinimo mokyklos-internato duris atvėrė internatinė sporto mokykla, kurioje mokėsi ir sportavo geriausi Lietuvos sportininkai. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1960 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 369 buvo leista 4-osios vidurinės mokyklos patalpose (Liepų alėja 2) organizuoti mokyklą-internatą su sustiprintu chemijos dėstymu. 4-oji vidurinė […]

Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Vaclovas Rauba (g. 1878 m. balandžio 29 d.) savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Kaune skambiu pavadinimu įkurta Rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. 1921 m. įsteigtas šios akademijos filialas Panevėžio mieste. Jis sėkmingai veikė. 1926 m. išsiųstas kreipimasis į Švietimo ministeriją dėl tokios mokyklos atidarymo Panevėžyje. 1926 m. vasario mėnesį leidimas gautas. […]

Panevėžio miesto ūkio reikalų tvarkymo iššūkiai sovietmečiu (XX a. 6 deš.)

Sovietinės santvarkos metais Lietuvoje miesto ūkis buvo nacionalizuotas. Jį valdė miesto komunistų partijos komiteto skiriamos (formaliai renkamos) darbo žmonių deputatų tarybos (toliau –  DŽDT) ir jų vykdomieji komitetai (toliau – VK). Apie vyksiančias Panevėžio miesto DŽDT sesijas buvo skelbiama miesto laikraštyje. Sesija įprastai prasidėdavo 16 val. miesto VK salėje – Ramygalos g. 6, antrame aukšte. […]

Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (II)

Švietimo ministerija, gavusi panevėžiečių pastabas ir pasiūlymus dėl pedagoginio instituto steigimo Panevėžyje, po mėnesio nusprendė jį steigti ir jam rūmus pastatyti Kaune. Apie tai trumpa žinute pranešė 1936 m. balandžio 26 d. „Panevėžio garsas“. Ko gero, panevėžiečiai su tokia Švietimo ministerijos išvada nesutiko, nes po trijų savaičių gegužės 17 d. „Panevėžio garsas“ paskelbė naują žinią: […]

Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (I)

Ruošiantis 1936 m. švietimo reformai, mokytojų seminarijos, rengusios mokytojus pradžios mokykloms, pradėtos likviduoti. Vietoj jų buvo nuspręsta įsteigti du pedagoginius institutus Klaipėdoje ir Panevėžyje. Jei Klaipėdoje toks institutas buvo atidarytas 1935 metais, tai po metų pedagoginį institutą įkurti Panevėžyje atsisakyta. Istorinėje literatūroje nėra aptarti 1936 m. planai apie pedagoginio instituto steigimą Panevėžyje. Ką galima rasti, […]

Kūno kultūros kursai Panevėžyje 1929 m.

Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir sportas sunkokai skynėsi kelią ir tarpukario Lietuvoje. Iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Vėliau prioritetai keitėsi. Populiari darėsi lengvoji […]

Vakariniai darbininkų kursai Panevėžyje tarpukario metais

XX a. 4 dešimtmetyje Panevėžyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste įkurtas Darbo rūmų darbininkų kultūros klubas. Jis vystė plačią veiklą. Veikė Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Choro narių skaičius greitai išaugo iki 60 asmenų. Buvo įkurtas ir styginis orkestras. Po darbo darbininkai galėjo skaityti laikraščius ar žaisti stalo tenisą, taip pat buvo […]

Švietimas Panevėžyje 1944–1950 m.

1944 m. liepos mėnesį nacistinės Vokietijos kariuomenė paliko Panevėžį. Į miestą įžengusi sovietų armija užėmė daug pastatų, tarp jų ir mokyklų. 1944 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžyje veikė 9 lietuviškos pradinės mokyklos, dešimtojoje mokyta rusų kalba. Tais pačiais metais numatyta mokslo metų pradžios diena – rugsėjo 16-oji. Dauguma pastatų 1944 m. rugpjūčio mėnesį dar buvo užimti […]

Švietimas Panevėžyje 1918–1940 m.

Carinės Rusijos valdymo laikais Panevėžio mieste buvo tik kelios pradinės mokyklos, jos veikė nuomojamose patalpose. 1918 metų sausio 1 dieną atidaryta pirma pradinė mokykla. Nuo 1919-ųjų ji veiklą vykdė nuomojamame pastate – Br. Kusinskio privačiame mediniame name Šeduvos gatvėje Nr. 26. Mokyklos tuo metu numeruojamos nebuvo. Mokymo įstaigos vedėjo pareigas ėjo Juozas Balčiūnas. Paskatą statyboms teikė […]

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 m.

Suaugusiųjų institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste, jie laikyti tarpine grandimi tarp specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Šie institutai buvo išlaikomi Švietimo valdybos ir Profesinės sąjungos lėšomis, pinigų gauta ir iš surinktų mokesčių už mokslą. Institutų būta dviejų rūšių: „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklų institutus priimti  moksleiviai, pateikę baigtą gimnaziją […]

Švietimas ir kultūra Panevėžyje 1940–1941 m.

1940 m. vyko nemažai švietimo srities reformų. Vietose įsteigti švietimo skyriai, ku­riems iš centro vadovavo Švietimo ministerija. Švietimo skyriaus vadovo pareigos suteiktos E. Levinskui. 1940 m. veikė 2 lietuviškos gimnazijos (berniukų ir mergaičių), 2 žydų gimnazijos (realinė Elektros gatvėje ir klasikinė Ramygalos gatvėje), 2 amatų mokyklos (berniukų ir mergaičių), nepilna suaugusiųjų gimnazija, buvo kuria­ma progimnazija, kurioje dėstyta […]

Keletas štrichų protesto prieš menonitų koledžą tema

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas buvo surašytas 1992 m. sausio […]

Panevėžio prekybos mokykla 1939–1944 m.

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Šiose pareigose buvo įsitvirtinę daug žydų kilmės asmenų. Prekybos mokyklos Lietuvoje, kartu ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeltos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta atidaryti Panevėžyje, į šį miestą turėjo persikelti […]

Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 m.

Tarpukariu Panevėžyje valstybinių vaikų darželių nebuvo. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 deš. pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 m. kovo mėn. Šie darželiai buvo skirti […]

Panevėžio mokytojų seminarijos skautai

1922 m. gruodžio mėnesį (kitur nurodoma 1923 m. sausio 15 d.) Panevėžio mokytojų seminarijoje įsikūrė mišri „Vaidoto“ draugovė. Jos globėju buvo seminarijos direktorius Juozas Balčikonis. Draugovės pirmuoju vadu-draugininku tapo A. Lingė. Jis buvo ir steigiamojo susirinkimo iniciatorius. Draugovei išaugus, 1923 m. rugsėjo 4 d. mergaitės atsiskyrė ir įkūrė atskirą „Rūtos“ draugovę. Draugininke išrinkta H. Petkevičiutė. […]

Ką laikyti mokyklos istorijos pradžia?

Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą. Šių mokyklų bazėje susikūrusi aukštoji neuniversitetinė mokykla savo priešistorę sieja su 1727 m. Panevėžyje įkurta pijorų kolegija. Tokios priešistorės argumentai: […]

Lietuvaičių švietimo draugijos veikla Panevėžyje 1927–1940 m.

Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo abito ir kitų išorinių ženklų, dėvėjo paprastus tamsius drabužius. Rūpinosi vaikų ir jaunimo religiniu mokymu, krikščioniškos sąžinės ugdymu, sielovadiniu darbu […]

Panevėžio lenkų gimnazija

Panevėžio mieste gyveno nemažai lenkų tautybės asmenų. Nemenkas buvo jų indėlis į miesto ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Ypač savo vaikų lavinimusi rūpinosi lenkų dvarininkai. Jų rūpesčiu Panevėžyje pastatytas gražus Lenkų gimnazijos pastatas. Lenkų gimnazija veiklą Panevėžyje pradėjo 1919 m. vasario 7 d. Pirmasis direktorius – advokatas Bronislovas Krasovskis. 1929 m. mokykla šventė 10 metų jubiliejų, nors yra […]

Visi Panevėžio istorijos puslapiai