Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 m. bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos. Visa tai žinant, šiandien galima pasakyti, kad įsteigti rankraštyną Panevėžyje buvo itin drąsus žingsnis. Biblioteka […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (56)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (22)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (13)
- Skulptūra (22)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (37)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (107)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Pieta „Atgimusiai tautai“
Pieta „Atgimusiai tautai“ – tai istoriniais 1990 m. prisikėlusios lietuvių tautos kančias simbolizuojantis paminklas. Stovi jis Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje, prie tais pačiais 1990-aisiais tikinčiųjų atkurtos Švč. Trejybės bažnyčios. Kad ir kaip būtų keista, apie šio reikšmingo, istorinę ir meninę vertę turinčio paminklo pastatymą šiandien žinoma tiek, kiek parašyta kitoje jo pjedestalo pusėje. Paminklo fundatoriai yra Zenonas Lipnevičius, Vyturys […]
Filmas „Nei šis, nei tas“ ir kelias į pripažinimą
Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 m. slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau nuo jo akių ir laikui bėgant užmiršta. Sumanę sukurti filmą, grupelė teatro aktorių iš Juozo Miltinio nusipirko filmavimo kamerą „Kodak“. […]
Panevėžio „Maisto“ sporto klubas
1930 m. Panevėžyje pradėta statyti akcinės bendrovės „Maistas“ fabriką. Jis atidarytas kitąmet – 1931 m. balandžio mėnesį. Greitai ši įmonė tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste. Panevėžio „Maisto“ sporto klubas (MSK) įregistruotas 1933 m. gegužės 6 d. Jis turėjo savo vėliavą, ženklą ir uniformą. Pirmuoju klubo pirmininku tapo Antanas Kubilius, vicepirmininku – Erikas […]
Žurnalas „Matininkas“ Panevėžyje
XX a. 3 dešimtmetyje Lietuvoje pradėta vykdyti žemės reforma, darbams atlikti labai reikėjo kvalifikuotų matininkų. Dar 1925 m. vasarą planuota pradėti leisti specialų laikraštį matininkams, ši idėja buvo populiari tarp Kauno ir kitų miestų matininkų. Bet planai liko tik planais. 1926 m. Panevėžyje pradėtas leisti žurnalas „Matininkas“, jis spausdintas Kaune. Jau pirmajame numeryje buvo rašoma, kad žurnalą […]
1936 m. penkmečio planas Panevėžyje
1936 m. Panevėžio vadovai nustatė miesto ateinančių penkių metų vystymosi gaires. Daugiausia svarbos ketinta teikti naujų pradinių mokyklų statybai, nes tuo metu tik pusė šių švietimo įstaigų buvo įrengtos tinkamose patalpose. Planuota pastatyti 5 naujas mokyklas ir tam skirti 700 000 litų. Kita svarbus uždavinys – įrengti naują pirtį. Senoji, valdoma žydų, buvo pastatyta prieš 100 […]
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila
Česlovas Petraškevičius gimė 1886 m. kovo 15 d. Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją, toliau studijavo teisę Petrapilyje ir įgijo pirmo laipsnio diplomą. 1912 m. vedė. Po penkerių metų – 1917-aisais – suimtas bolševikų ir 5 mėnesius kalintas. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę, Č. Petraškevičius joje dirbo advokatu. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Panevėžyje. 1921 m., kaip socialdemokratų partijos atstovas, […]
Pogrindinės antisovietinės organizacijos Panevėžio mieste 1944–1952 m.
Rezistencinis judėjimas Panevėžio mieste ir jo apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Pagrindinės judėjimo formos buvo dvi: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje, o įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste. Keletas pogrindinių organizacijų palaikė glaudžius ryšius su partizanais, dažniausiai kovojusiais miškingose kaimo teritorijose. Pirmoji žinoma organizacija – 1944 m. spalio mėnesį susikūręs „Gedimino […]
Panevėžio statybos sovietmetyje
Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 m. sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą (architektas Kazys Šešelgis) buvo atkuriama per karą sugriauta pramonė, remontuojami ir statomi gyvenamieji namai. Šį generalinį planą pakoregavus ir 1951 […]
Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius
1921 m. Lietuvoje sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d. Juozo Tumo-Vaižganto ir Stasio Šilingo iniciatyva įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Jos tikslas – saugoti ir globoti gamtos, istorijos bei meno paminklus. 1923 m. ši draugija ėmėsi vykdyti medelių sodinimo Lietuvoje programą. 1926 m. įsteigtas Lietuvai pagražinti draugijos ponių komitetas, kuris rengė turiningas iškylas gamtoje. 1923 m. kovo […]
Panevėžio vyskupija 1940–1941 m.
1940 m. birželio mėnesį į Lietuvą įžengė Raudonoji armija, keletas jos dalinių pasirodė ir Panevėžyje. Netrukus ne tik Panevėžio mieste, bet ir jo apylinkėse imta rengti mitingus, kurių metu vardyti sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Taip gyventojų sąmonėje stengtasi įtvirtinti komunistinę ideologiją. Skelbta visų žmonių lygybė, iš kalėjimų paleisti komunistai. Sovietinės propagandos skleidėjai vykdė savo politiką, tačiau […]
Padovanota skulptūrėlė užminė mįslę
2016 m. skulptoriaus Bernardo Bučo artimieji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė mįslę ar tai nebus anksčiau Bernardo Bučo Panevėžiui sukurtos ir nepastatytos „Nevėžio“ skulptūros maketas. Kodėl specialiai Panevėžiui Bernardo Bučo sukurtai skulptūrai „Nevėžis“ mieste neatsirado […]
Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.
1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai, miesto burmistru dirbo vokietis pavarde Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko daugiau nei 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos nariai ir visuomenės veikėjai. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkta keletas specialistų, o reikalų vedėju paskirtas Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis […]
Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas
Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais gimimo data nurodoma 1893-iųjų vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje, Kuldigos apskrityje, Paviluostos vietovėje. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas Kazimieras – apsišvietęs žmogus, vienas iš […]
Ligonių kasų pastatas
Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje, gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė dar kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė Panevėžio ligonių kasa. Pirmoji Ligonių kasų taryba veikė 1928–1932 metais. 1928 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmieji Ligonių kasų tarybos rinkimai ir pirmasis posėdis. Tų pačių […]
100-tūkstantasis Panevėžio gyventojas
Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 000 gyventojų. Apžvelkime ano ir šio meto Panevėžio demografinės raidos tendencijas. Sparčiai gyventojų skaičius Panevėžyje pradėjo didėti nuo 1959 metų. Tam įtakos turėjo anuomet sovietmetyje prasidėjusi ūkio industrializacija. Patvirtinus statomų pramonės įmonių išdėstymo […]
Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje
Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlėsi uždavinį sujungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmajame priesake skelbta: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje formavosi nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, pasiruošę […]
Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas
XX amžiuje Panevėžio kraštas garsėjo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas, visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų šią idėją bandė įgyvendinti kauniečiai, tam pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius Juozas Zikaras. Pastarasis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. […]
Aštuntasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas
Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su Raudonąja armija Zarasų apylinkėse. Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas į 8-ąjį pulką, o 1920 m. […]
Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“
1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, suformuotas organizacinis komitetas, jo pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Oficialia Panevėžio skyriaus įsteigimo data laikoma 1927 m. balandžio 3 d., nes tada susirinko […]
Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje
Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima dar XVIII amžiuje, jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių, tuo metu ši vadinta Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Caro laikais dalis aikštės skirta turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi […]
Nepriklausomybės kovų dalyvis Kazys Germanas
Būsimasis inžinierius Kazys Germanas gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Svetošino dvare. Šeima buvo neturtinga. Baigęs pradžios mokyklą, K. Germanas ėmė lankyti „Saulės“ draugijos mokytojų kursus Vilniuje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Voronežą. Čia baigė Voronežo realinę mokyklą. Pasibaigus karui, grįžo į Lietuvą ir įstojo į Karo mokyklą Kaune, 1919 m. baigė jos antrąją […]
Juozo Zikaro bareljefas „Savanoriai“
Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009 m. išleistame Juozo Zikaro gyvenimo ir kūrybos albume. Jie liudija, kad bareljefas „Savanoriai“ saugomas albumą išleidusiame muziejuje, bareljefas pagamintas iš […]
Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje
Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje pirmąkart įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – mieste pastatyti Nepriklausomybės paminklą. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statyboms paremti buvo renkamos aukos, tuo itin rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui mirus, sulaukta įvairiausių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto […]