2016 m. skulptoriaus Bernardo Bučo artimieji Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai padovanojo skulptūros „Nevėžis“ bronzinį modelį. Kadangi skulptūrėlė kitokia, nei pastatyta prie Panevėžio miesto nuotekų valyklos Papušių kaime, ji užminė mįslę ar tai nebus anksčiau Bernardo Bučo Panevėžiui sukurtos ir nepastatytos „Nevėžio“ skulptūros maketas. Kodėl specialiai Panevėžiui Bernardo Bučo sukurtai skulptūrai „Nevėžis“ mieste neatsirado […]
Panevėžio istorijos puslapiai
- Asmenybės (52)
- Ekonomika (7)
- Heraldika (3)
- Įvykiai (9)
- Kariuomenė (22)
- Kultūra (21)
- Organizacijos (31)
- Pramonė. Prekyba (36)
- Rekreacinės zonos (6)
- Religija (11)
- Renginiai (9)
- Savivalda. Miesto tvarkymas (12)
- Skulptūra (19)
- Socialinis aprūpinimas (2)
- Spauda. Spaustuvės (12)
- Sportas (9)
- Sveikatos apsauga (5)
- Švietimas (34)
- Tautinės mažumos (14)
- Teisinės įstaigos (3)
- Transportas (6)
- Urbanistika (gatvių istorija). Architektūra (105)
- Viešasis maitinimas. Pirtys (3)
- Vietovės. Gamtos objektai (8)
- Žemės ūkis (10)
Panevėžio miesto savivaldybė 1918–1940 m.
1918 m. Panevėžio mieste šeimininkavo vokiečių valdžios atstovai, miesto burmistru dirbo vokietis pavarde Hesse. 1918 m. lapkričio 27 d. Ramygalos gatvėje susirinko daugiau nei 25 buvusios Panevėžio miesto dūmos nariai ir visuomenės veikėjai. Burmistro pareigas patikėta eiti buvusiam burmistrui Aleksandrui Vitartui. Jam padėti išrinkta keletas specialistų, o reikalų vedėju paskirtas Vladas Kličmanas. Kitą dieną Aleksandras Vitartas, Pranas Dauguvietis […]
Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kazys Bizauskas
Kazimieras (Kazys) Bizauskas buvo jauniausias tarp 1918 m. Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų. Jis gimė 1893 m. vasario 2 d. (pagal tuometinį senąjį kalendorių, pagal naująjį – vasario 15 d., kartais gimimo data nurodoma 1893-iųjų vasario 14 d.) dabartinės Latvijos teritorijoje, Kuldigos apskrityje, Paviluostos vietovėje. Būsimasis signataras augo Šemberge. Abu jo tėvai buvo kilę iš Panevėžio apskrities. Tėvas Kazimieras – apsišvietęs žmogus, vienas iš […]
Ligonių kasų pastatas
Ligoninių tinklas Panevėžio mieste buvo vystomas gana sėkmingai. Panevėžio apskrities ligoninė buvo viena moderniausių Lietuvoje, gerą vardą turėjo ir žydų ligoninė. Sėkmingai veikė dar kelios nedidelės ligoninės. Rūpinantis ligonių reikalais daug nuveikė Panevėžio ligonių kasa. Pirmoji Ligonių kasų taryba veikė 1928–1932 metais. 1928 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmieji Ligonių kasų tarybos rinkimai ir pirmasis posėdis. Tų pačių […]
100-tūkstantasis Panevėžio gyventojas
Tai buvo svarbus įvykis Panevėžio miesto vystymosi istorijoje. Išaugęs į stambų regiono centrą, Panevėžys tapo penktuoju Lietuvos miestu, turinčiu daugiau nei 100 000 gyventojų. Apžvelkime ano ir šio meto Panevėžio demografinės raidos tendencijas. Sparčiai gyventojų skaičius Panevėžyje pradėjo didėti nuo 1959 metų. Tam įtakos turėjo anuomet sovietmetyje prasidėjusi ūkio industrializacija. Patvirtinus statomų pramonės įmonių išdėstymo […]
Karinis rengimas XII šaulių Panevėžio rinktinėje
Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlėsi uždavinį sujungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmajame priesake skelbta: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“. Tarpukario Lietuvos visuomenėje formavosi nuomonė, kad Lietuvos kariuomenę sudaro dvi susijusios dalys: reguliarioji kariuomenė ir savanoriškoji kariuomenė – šauliai, pasiruošę […]
Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtas Nepriklausomybės paminklo Panevėžyje maketas
XX amžiuje Panevėžio kraštas garsėjo savanoriais. Norint įamžinti Nepriklausomybės kovas, visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų šią idėją bandė įgyvendinti kauniečiai, tam pasirinktas iš Panevėžio krašto kilęs skulptorius Juozas Zikaras. Pastarasis buvo vienas pirmųjų profesionalių lietuvių skulptorių, Lietuvos dailės klasikas, itin produktyvus kūrėjas. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. […]
Aštuntasis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas
Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su Raudonąja armija Zarasų apylinkėse. Nuo spalio 14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio 10 d. batalionas pertvarkytas į 8-ąjį pulką, o 1920 m. […]
Vlado Paulausko ir Stasio Balčo sukurtas „Savanorių maršas“
1926 m. rugsėjo 26 d. Šaulių teatro salėje įvyko pirmasis Panevėžio apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) suvažiavimas. Jame dalyvavo 458 savanoriai, suformuotas organizacinis komitetas, jo pirmininku tapo Jurgis Elisonas. Pirmoji LKKSS Panevėžio skyriaus valdyba išrinkta 1926 m. gruodžio mėnesį. Valdybos pirmininku tapo Antanas Žemaitis. Oficialia Panevėžio skyriaus įsteigimo data laikoma 1927 m. balandžio 3 d., nes tada susirinko […]
Nepriklausomybės aikštė Panevėžyje
Panevėžio Nepriklausomybės aikštė minima dar XVIII amžiuje, jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių, tuo metu ši vadinta Cerkvės aikšte. Aikštėje vykdavo carinės Rusijos armijos paradai, vietinių karinių dalinių pratybos. Caro laikais dalis aikštės skirta turgui, kuriame vyko prekyba arkliais. Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi […]
Nepriklausomybės kovų dalyvis Kazys Germanas
Būsimasis inžinierius Kazys Germanas gimė 1897 m. spalio 9 d. Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Svetošino dvare. Šeima buvo neturtinga. Baigęs pradžios mokyklą, K. Germanas ėmė lankyti „Saulės“ draugijos mokytojų kursus Vilniuje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Voronežą. Čia baigė Voronežo realinę mokyklą. Pasibaigus karui, grįžo į Lietuvą ir įstojo į Karo mokyklą Kaune, 1919 m. baigė jos antrąją […]
Juozo Zikaro bareljefas „Savanoriai“
Nemažai skulptoriaus Juozo Zikaro darbų yra skirti lietuvių tautos laisvės kovų atminimui įamžinti. Visi jie aprašyti, bet apie bareljefą „Savanoriai“ žinoma bene mažiausiai. Šio bareljefo kataloginiai duomenys pateikiami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2009 m. išleistame Juozo Zikaro gyvenimo ir kūrybos albume. Jie liudija, kad bareljefas „Savanoriai“ saugomas albumą išleidusiame muziejuje, bareljefas pagamintas iš […]
Lietuvos Nepriklausomybės paminklui statyti komiteto veikla Panevėžyje
Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas Panevėžyje pirmąkart įsteigtas 1924 metais. Jo tikslas – mieste pastatyti Nepriklausomybės paminklą. Šią idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statyboms paremti buvo renkamos aukos, tuo itin rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. 1929 m. kunigui mirus, sulaukta įvairiausių pasiūlymų dėl tolesnės komiteto […]
Lietuvos kariuomenės savanoris, lietuviško cirko pradininkas Petras Tarutis
Būsimasis savanoris ir talentingas cirko artistas Petras Tarutis gimė 1902 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Kieliugalos kaime, mažažemių ūkininkų šeimoje. Pastarojoje iš viso augo keturi vaikai. 1909–1913 m. P. Tarutis lankė Šilų miestelio pradžios mokyklą, ją baigęs išvyko į Klaipėdos kraštą tarnauti pas ūkininkus. 1914 m. į Klaipėdą atvykęs cirkas iš Latvijos nulėmė P. Taručio likimą. Sužavėtas cirko […]
Savanoris Stasys Banelis
Stasys Banelis gimė 1897 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Vilkapievių kaime. Carinės okupacijos metais baigė tris pradžios mokyklos klases. Vokiečių okupacijos metais mokėsi privačiai, baigė reporterių bei korespondentų kursus Kaune, įgijo raštvedybos specialybę. Nuo 1919 m. vasario 19 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Iki 1921 m. gruodžio 3 d. kovojo už […]
Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės kovose, sąjungos Panevėžio skyrius
1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovose dalyvavo ir Panevėžyje gyvenę žydai. Dauguma jų turėjo eilinio laipsnį, bet buvo karininkų ir puskarininkių. Pirklius ir prekybininkus atleido nuo karinės tarnybos. Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai: Michaelis Goldbergas, Bonis Borisas Goldmanas, Šmuila Samuelis Itkinas, Izraelis Levakas, Solomonas Rolas, Elijas Šternas. Kituose šaltiniuose pateikiami duomenys, kad […]
Nepriklausomybės kovų karo invalidas, savanoris Antanas Sereika
1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė savo Nepriklausomybę. Šalyje dar šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupacinė valdžia ir jos kariniai daliniai. Lietuvių tautos laukė ilgas Nepriklausomybės įtvirtinimo kelias. Jame didelį vaidmenį suvaidino Panevėžio krašto savanoriai. Savanorius mūsų krašte telkė karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio pabaigoje jis paskelbė pirmuosius įsakymus apie kuriamą Panevėžio srities apsaugos būrį. […]
Panevėžio kultūrinis gyvenimas pirmaisiais nepriklausomybės metais
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras kurti Lietuvą, inicijuojama nauja lietuviška kultūrinė raiška. Kaip knygoje „Panevėžys kovų už Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. 1918–1920 m.“ rašė Kęstutis Gudas, […]
Garsieji Panevėžio krašto savanoriai broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. 1919 m. pradžioje vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi Raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo Lietuvos kariuomenės savanoriai. Panevėžio mieste juos telkė karininkas Jonas Variakojis. Vieni garsiausių Panevėžio karšto savanorių – broliai Ignas ir Kazimieras Taruškos. Abiejų brolių savanorių narsa buvo […]
Panevėžio srities savanorių organizatorius, karininkas Jonas Variakojis
Panevėžio srities savanorių pajėgų organizatorius, karininkas Jonas Variakojis gimė 1892 m. gegužės 20 d. Biržų apskrities, Biržų valsčiaus, Rinkuškų kaime. Mokėsi Piarnu gimnazijoje. 1913 m. dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje. Tais pačiais metais baigęs gimnaziją, studijavo teisę Petrapilio universitete ir baigė tris universiteto kursus. Mokslus sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 1917 m. J. Variakojis baigė Vladimiro […]
4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys „Senolių takais“
Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įprasta kiekvienam kariniam daliniui turėti savo spaudos leidinius. Jie atliko svarbų vaidmenį auklėjant jaunimą ir propaguojant pasiaukojamo krašto gynimo idėjas. Savo leidinį turėjo ir 4-asis pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas. „Senolių takais“ – neperiodinis 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko leidinys. Pirmasis jo numeris išėjo 1926 m. gegužės 19 d. – Mindaugo […]
Skulptoriaus Juozo Zikaro kūrinys – Nepriklausomybės dešimtmečio medalis
1918 m. po ilgų okupacijos šimtmečių atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. 1928 m. jauna valstybė šventė pirmojo valstybingumo dešimtmečio jubiliejų. Šia proga Lietuvos vyriausybė suplanavo daug įvairių renginių. Miestuose ir miesteliuose organizacijų ir vietos gyventojų iniciatyva buvo statomi Lietuvos Nepriklausomybei skirti paminklai. Išleista nemažai istorinių leidinių. Numatyta sukurti Lietuvos nepriklausomybės sukakčiai pažymėti skirtą medalį. Iš pradžių buvo […]
Lietuvos kariuomenės savanoriai karo invalidai su dr. Jonu Basanavičiumi
Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 10 000 savanorių, kuriems teko susigrumti su atkurtos Lietuvos valstybės priešais. Ypač didelį pavojų kėlė 1919 m. sausį įsiveržusi Raudonoji armija. Vėliau vyko kovos su bermontininkais, lenkais ir kitais Lietuvos priešais. Ypač daug atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nusipelnė tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Jis nusifotografavo su garsiais savanoriais, kurie buvo sužeisti Nepriklausomybės […]
Artilerijos pulko kūrimasis ir jo veikla Panevėžyje
1919 m. sausio 6 d. Kaune, Aukštojoje Panemunėje buvo pradėtas formuoti pirmasis artilerijos pulkas. 1919 m. iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos, kurios ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. Pirmos dienos buvo labai sunkios. Iš vienos pusės visaip trukdė vokiečiai, o iš kitos pusės visko labai trūko. Iš pradžių pradėta […]